Studentai galės gauti nedarbo išmokas, o vyresni nei 45 metų – subsidijas ir paramą darbo vietos steigimui

2020-02-20, socmin.lt

Vyriausybė trečiadienį nutarė iki 6 mėnesių mokėti subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 45 metų amžiaus bedarbius, arba teikti vienkartinę 18,8 tūkst. eurų paramą tokio amžiaus asmeniui, jeigu jis pirmą kartą steigia sau darbo vietą labai mažoje įmonėje. Tai numatyta Užimtumo įstatymo pakeitimuose.

„Pastebima, kad paprastai vyresni žmonės nenori rizikuoti pradėdami verslą, tuo tarpu gyventojai nuo 45 metų dar yra pakankamai jauni, kad galėtų imtis naujos veiklos, norėtų mokytis, gebėtų pasverti rizikas versle. Darbo rinka keičiasi dėl skaitmenizacijos, robotizacijos, todėl reikia ankstinti ribas, nuo kurių pradedame papildomai investuoti į savo piliečius“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė to paties įstatymo  pakeitimams, kurie bus svarbūs darbinę veiklą nutraukusiems studentams. Šiuo metu darbo netekę ar savanoriškai iš darbo išėję studentai negali gauti nedarbo socialinio draudimo  išmokos, nes pagal Užimtumo įstatymą jiems nesuteikiamas bedarbio statusas.

Tačiau Vyriausybėje sutarta, kad reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos programą ar mokosi profesinėse mokyklose pagal formaliojo profesinio mokymo programą, galės būti registruojami bedarbiais ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Pakeitimai galutinai įsigalios, jeigu jiems bus pritarta Seime.

Papildomas rėmimas vyresniems nei 45 metų žmonėms

Iki šiol papildoma parama mokant subsidiją darbdaviams buvo skiriama, kai įdarbinami vyresni nei 50 metų nedirbantys žmonės ar kiti papildomai remiamoms grupėms priklausantys gyventojai, pavyzdžiui, neįgalieji, ilgalaikiai ar nekvalifikuoti bedarbiai, jaunimas iki 29 metų, taip pat pabėgėliai, priklausomi asmenys ar žmonės, išėję iš įkalinimo įstaigų.

Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje iki šiol buvo numatyta tik jauniems bedarbiams iki 29 metų ar vidutinę ir sunkią negalią turintiems žmonėms.

Tačiau Vyriausybė nutarė, kad papildomai darbo rinkoje reikia remti bedarbius nuo 45 metų amžiaus, nes vyresniems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti tampa vis sunkiau, o kartą iškritus iš darbo rinkos į ją grįžti sudėtinga. Įsigaliojus pakeitimams bus galimos dvi paramos formos – subsidija darbo užmokesčiui iki 6 mėn. ir vienkartinė iki 18,8 tūkst. eurų parama, kai pirmą kartą steigiama darbo vieta sau labai mažoje įmonėje.

SUBSIDIJA. Į subsidijuojamą įdarbinimą pretenduojantis asmuo turi atitikti amžiaus ir kitus nustatytus kriterijus bei būti registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Tuomet kartu su Užimtumo tarnyba surandamas darbdavys, kuriam reikia atitinkamos kvalifikacijos, išsilavinimo ir gebėjimų darbuotojo. Jeigu į tokią subsidijuojamą darbo vietą pretenduoja daugiau nei vienas asmuo, prioritetas tenka tam žmogui, kuris pasižymi bent keletu kriterijų – pavyzdžiui, yra vyresnis nei 45 metų ir turi negalią arba yra vyresnis nei 45 metų ir yra ilgalaikis bedarbis.

Darbo užmokesčio subsidija gali siekti iki 910 eurų „ant popieriaus“ per mėnesį, tai sudaro iki 1,5 minimalios mėnesio algos. Subsidija mokama darbdaviui, o darbdavys darbuotojui moka darbo sutartyje nurodytą atlyginimą. Vyresniems nei 45 metų asmenims subsidija siekia 50 proc. nuo darbo sutartyje nurodyto ir apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910 eurų.

VIENKARTINĖ PARAMA. Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje galima tik tuomet, jei asmuo šia priemone naudojasi pirmą kartą. Dėl tokios priemonės kreiptis reikia į Užimtumo tarnybą ir būtina pateikti savarankiško rėmimo užimtumo paraišką – joje turi būti išdėstoma, kaip bus paskirstomos išlaidos darbo vietai steigti ar tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti.

Parama darbo vietai steigti labai mažoje įmonėje siekia iki 18,8 tūkst. eurų.

Labai maža įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos arba turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Vyresnių nei 45 metų piliečių įdarbinimo rėmimui papildomai prireiks 2,9 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto. Jeigu pakeitimams pritars Seimas, jie įsigalios nuo 2020 m. birželio 1 d.

Nedarbo išmokos – studentams

Vyriausybė taip pat pritarė sprendimui įtraukti darbinę veiklą nutraukusius studentus į nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų gretas. Tokį sprendimą padiktavo 2019 m. spalio 31 d. paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, jog pagal nuolatinę studijų formą studijuojantys studentai buvo nepagrįstai diskriminuojami užkertant kelią pasinaudoti nedarbo išmoka netekus darbo, nors tokią teisę turėjo studentai, studijuojantys pagal ištęstinių studijų programas.

Seimui pritarus, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką papildomai įgis studentai, kurie aukštojoje mokykloje studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, ir profesinių mokyklų mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą.

Tiesa, šie jauni žmonės turės atitikti kitus kriterijus: būti registruoti bedarbiais, turėti sukaupus ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvių darbo rinkos priemonių.

Šio sprendimo įgyvendinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai metams prireiks 8,1 mln. eurų. Pakeitimas įsigalios iš karto nuo priėmimo.


Straipsnio komentarai

..2020-02-20
Tame ir esmė su "smalsumo" pavojingumu sau ir kitiems. Jugi čia kalba ir eina kalba apie situacija kur žmogui girdisi kažkas. Čia kaip pažiūrėsi pvz gal iš to žmogaus pusės žiūrint ta situacija yra labai baisi ir mirtinai pavojinga - įsivaizduoji eina žmogus niekam nieko nedaro ir jam pradeda girdėtis nesuprantami garsai, balsai, tt. Tad šiuo atveju šiuolaikinė visuomenė taip sukonstruota kad nebegalioja jokie "teigiami" ar "neigiami" šizofrenijos ar panašių "ligų" simptomai.

https://www.youtube.com/watch?v=9pr__WzY9Io

Va šitas anekdotas irgi apie kukuraičio ne statomą, bet jau pastatytą "arbeit macht frei" konclagerį. Problema kad "darbo" sanprata informacinėje komunizmo visuomenėje sugalvota taip kad nereikalinga dirbti. Visą darbą atlieka mašinos, įrankiai, algoritmai, "žinios". Čia kalba ir eina apie lulzboat žodį "information" kur tai yra sudurtinis žodis "in" + "formation". Ty kalba eina apie karinius dalinius, kurie yra išmokę žygiuoti gražiai paraduose. Tame ir esmė kad tokiuose vasiukuose anekdotų pasakojimas gal irgi yra brangiai apmokamas darbas. Jugi visi tie saugumiečiai taip gražiai moka malti liežuviu. Paimkit pavyzdžiui tą jurgį jurgelį pas kurį turbūt sviestuotas sviestas iš pasturgalio sviestuodavosi? Jugi irgi rašinėlius rašydavo į geltonosios spaudos priespaudos patvorius. Tarsi būtų geriau žinantis "žinotojas" negu visi likę. Ar tikrai jurgis, o ne jurijus jurijovičius?
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-02-20
nu pamenate tuos fake news anglakasybos straipsnius apie tai kaip nuvažiuoja visokie anglų kalbos nemokantys terbakrauskiai į angliją ir gyvena iš pašalpų vartydamiesi kaip inkstai taukuose. Ir ta fake news žiniasklaida ne tik saldžiais žodžiais mylėdavosi su kažkokiais cukriniais vyno tėvukais, bet ir netingėdavo pažygiuoti, nufotografuoti ir interviu paimdavo, pateikdavo ir čekius tt ty visą vaizdinę medžiagą reikalinga kad tie kas nesupranta dar labiau nesusiprastų, o tie kas supranta jiems nuo to nei šilta nei šalta. Nu čia yra irgi visokios dvigubos technologijos kaip tas galingų plunksnų raidžių žaidimas žaidžiant ant popieriaus, naudojant pagaliukus kad pakabintas kažkoks pagaliukų žmogeliukas sužydėtų vienybėje su kartuvėmis. Čia kaip ta nevaikiškas pogrominis eilėraštukas apie kopėčias, kritimus, kasymą su pagaliukais tam kad galima būtų pakasti, tt. Tai yra jeigu jūs patikite tai kuo sakoma ir priimate tai kaip gryną pinigą jūs ir esate kūnas, kur gera pradžia puse darbo. Kai fake news rašo tuos straipsnius jie nemeluoja, bet jie atskleidžia tik truputį užuolaidos. Nu kaip tame anekdote kur eina žmogus ir girdi kažkokį skaičių, kuris sakomas be perstojo. Ten ir skylutė patogiai padaryta tam kad galima patenkinti kažkokį mirtinai pavojingą smalsumą. Kažkodėl tame anekdote tas skaičius padidėja vienu, nes prie aklųjų karalystės prisijungė dar vienas smalsuolis. Jeigu koks lietuvis ar lenkas išgirdęs kalbas apie tokias pieno upes ir medaus krantus nuvažiuodavo tai jis gaudavo tik suoliuką parke arba vergovę kur nors fermoje, kur vis tiek viską ką uždirbdavo atimdavo ir nureketuodavo "savi" mūsiškiai, kurie kaip nekeista visi ir kalba lietuviškai ir dar tose srityse geriau negu lietuviai. Čia yra kitaip svarbu, nes kalba eina ne apie raštingumą, bet apie raštingumo "teritorijas". Tai yra kalbame apie karinius šaukštus ir karinės košės krėtimą į tas makaules. Tad su savižudybėmis jie išnaikino lietuvą. Su tais "rūpintojėlinimais" jie lietuvą užveisia iš naujo su "baltais" vaikais. Mūsiškiai savęs neskaito "baltais". Čia jau kyšo 14 žodžių ragai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-02-20
čia tik ruošiami gardai rakštisteinų gyvulinių vagonų invazijai. Nu čia ir yra visokios "netradicinio" gyvenimo karčios šaknys, kur aitvarai viską suneša žydėdami vienybėje. Jums lieka tik saldžių vaisių dulkės nosyje pakrapštyti. Tad čia negalima "pykti", nes jie nieko nedaro tai ko jau yra nedarę ir kitur. Tik išversta aferos į lietuvių kalbą. Tad jeigu šitoms aferoms negalėjo pasipriešinti žymiai didesnės valstybės, tai ką jau kalbėti apie lietuvos pilką žvirbliuką, kuris ant tiek išbūtigeidintas, kad pateikiamas tarsi stručio dydžio rojaus paukštė. Tame ir esmė kad čia yra tik maža dalis aferos komplekso. Jeigu jūs bandote nagrinėti šitą aferą, jūs iš karto įkrentate į kažkokią balą išimtą iš konteksto. Nu tarsi bandote dėti žingsnį raiste kur viskas atrodo apaugę dumbliais, nors iš tikrųjų po paviršiumi skysta tyrė grabubėlių tvano pavidalu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?