Įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus jau galima pirkti be aukciono

2020-02-26, zum.lrv.lt

Nuo šių metų privačių žemės sklypų savininkai iš valstybės be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Iki šiol žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus.

Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.

Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo–pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.

Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių  privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Ji nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.

Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.

Be aukciono lengvatinėmis sąlygomis gali būti projektuojami ir parduodami tik tokie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusio sąvoką (neturi privažiavimų ir yra įsiterpę tarp kitų žemės sklypų).

NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.


Straipsnio komentarai

..2020-02-26
Matot kaip žemės laisvė negerbiama lietuvoje. laisvę iš žemės atiminėja buožės. laisvė perkama ir parduodama. Bet yra ir kitas svarbus momentas kad jie lygiagrečiai naikina ir visus teisnės valstybės mechanizmus ir pamatus. Ty šaudo sau į molines kojas. Čia yra keistas aspektas. Gal tai tarnauja tik kaip kažkokių pagalvių pasidėjimas ateičiai. Nu jie tik susiklastoja dokumentus, kad pasibrexinti ir kad turėtų kažkokius "svertus" kad galėtų ateityje tą žemę susigražinti. Kas keista kad visi tie žemės savininkai akivaizdžiai su suklastotomis tapatybėmis. Lygiai kaip ir tie ostapininkai kur matais užsiminėja ne tik šachmatuose. Nu jeigu lietuva tarnauja kaip kažkoks "pavyzdys" kur atsispindi viso pasaulio "geroji patirtis" tai čia ir atsispindi vien tik aferos, aparteidai, talibanai, gestapai, tt.. Visa žemė pavergta kažkokio baisaus iškrypėliato karinės diktatūros. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?