Kas slepiama už Šilutės ligoninės sienų?

Vadovai išsisukinėja

Sužinoję, kad gydytojų etikos komisijoje buvo svarstomas Šilutės savivaldybės tarybos nario Edgaro Padimansko elgesys, paprašėme Šilutės ligoninės administracijos pateikti informaciją apie priimtą etikos komisijos sprendimą. Tikriausiai sprendime yra įvardinta kažkas pikantiško, kad laikinai einantis šios įstaigos vadovo pareigas Tomas Granoveckas išsisukinėjo nuo tiesioginio atsakymo: „Siekdami objektyviai išanalizuoti Jūsų paklausimą, prašome pateikti tikslesnę informaciją apie pareiškėjo skundą, nurodant konkretesnę datą ir skundžiamas aplinkybes. Suprasdami, kad E. P. yra viešas asmuo, įvertinę Jūsų pateiktą tikslinę informaciją, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, informaciją pateiksime.“

Beje, laikinajam ligoninės vadovui ne pro šalį būtų geriau susipažinti su jo paminėtu Visuomenės informavimo įstatymu ir jame nurodytais atsakymų terminais viešos informacijos skleidėjui, kurių jis akivaizdžiai nesilaiko. Taigi, Savivaldybės tarybos narys E. Padimanskas yra viešas asmuo, dirbantis Savivaldybės viešoje įstaigoje, todėl visuomenė turi teisę žinoti apie jo darbą ir elgesį. Kol Šilutės ligoninės vadovų galvose brandinamas „teisingas“ atsakymas viešai informavimo priemonei, pateiksime informaciją iš kitų šaltinių.

Verdiktas dėl etikos pažeidimo

Pakalbinome kitą Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį Algirdą Gečą. Jis yra ir gydytojų etikos komisijos narys. A. Gečas noriai pakomentavo situaciją dėl E. Padimansko elgesio.

Elgesys buvo svarstomas pagal gautą paciento atstovo skundą. Buvo skundžiamasi dėl gydytojo arogantiško ir netaktiško elgesio. Pasak Tarybos nario A. Gečo, jis atidžiai peržiūrėjo vaizdo įrašą iš Priėmimo skyriaus. Ir jam, žinančiam E. Padimansko manierą kalbėti, neatrodė, kad pastarasis pažeidė etiką. Tačiau dauguma komisijos narių nusprendė, kad šis gydytojas, budėjęs Priėmimo skyriuje, buvo netaktiškas ir pažeidė etikos kodekso punktą, įpareigojantį gydytoją su pacientais elgtis taktiškai.

Tarybos narys kalbėjo apie Šilutės ligoninės darbuotojų elgesio kodekso 6.4. punktą. Jame teigiama, kad darbuotojai turi „su žmonėmis bendrauti geranoriškai ir pakančiai, nepaisant jų asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties, mandagiai elgtis su pacientais, jų atstovais, kolegomis, pavaldiniais ir kitų juridinių asmenų atstovais“. Beje E. Padimanskas etikos komisijos posėdyje nedalyvavo ir A. Gečui jo pozicija nėra žinoma. Tačiau vaizdo įraše jis atkreipė dėmesį į A. Padimansko pareiškimą, kad jis daugiau nebudės, nes tai yra pernelyg sudėtinga.

Gydytojas atsisakė dirbti

Komentuodamas situaciją dėl gauto skundo bei svarstyto jo elgesio, politikas ir gydytojas E. Padimanskas savo kaltės neįžvelgė. Pasak mediko, jis kvalifikuotai suteikė pirmąją pagalbą ir nematė būtinybės gydyti šį ligonį stacionare. Tačiau ligonio artimieji tikėjosi kitokio gydytojo sprendimo, todėl ir apskundė jo veiksmus.

Matydamas, koks yra sudėtingas ir nedėkingas darbas Priėmimo skyriuje, gydytojas E. Padimanskas atsisakė budėti. Mat jo budėjimai buvo savanoriški, pakeičiant chirurgus, kurie turi didelius darbo krūvius. Dvi savaites trukęs patirtas stresas, privertė jį atsisakyti savanoriško darbo Priėmimo skyriuje.

Komentuodamas bendrą situaciją E. Padimanskas pabrėžė, kad būtent Priėmimo kambarys yra ta vieta, kur būna daugiausia konfliktų ir skundų. Jo nuomone, tai yra masiškas reiškinys, nes ligoniams karantino metu ilgą laiką nebuvo teikiama planinė pagalba. Dėl to susidarė didžiulės eilės. Tačiau yra tokių pacientų, kurie mėgina išvengti laukimo eilėje, kad patektų planiniam gydymui stacionare, ir eina „apgaulės būdu per Priėmimą“. Tačiau kai specialistas atskleidžia tokius ketinimus, galimai ir atsiranda konfliktinės situacijos. 

Svarbiausia suvaldyti, o ne gydyti

Taigi, Šilutės ligoninė po karantino nebuvo pirmaujanti stacionarių paslaugų atnaujinimo sąraše. Todėl ši viešoji įstaiga finansuojama tik už faktiškai suteiktas paslaugas, o tai yra mažiau, nei numatyta. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Viktoras Šileikis dėl to kaltina planinių operacijų draudimą karantino metu ir Vaikų ligoninės skyriaus perkėlimą į kitas patalpas.

O sugrįžus į darbą įprastu režimu, pacientų jau nebuvo. „Pacientų, tėvų baimė dėl privalomo tyrimo COVID-19 ligai nustatyti“, – įvardino priežastį V. Šileikis. Pasak gydymo įstaigos vadovo, labiau vertėtų visiems atsižvelgti į tai, ką medikų bendruomenei pavyko pasiekti visų kraštiečių labui. Žinant, jog nė vienas pacientas, nė vienas ligoninės darbuotojas neužsikrėtė koronaviruso infekcija, anot V. Šileikio, reiškia tik tai, kad buvo paisoma visų nurodymų, imtasi būtinų saugumo priemonių.

„Užsikrėtimų pavyko išvengti, nes buvo sureguliuoti srautai“, – tvirtino vyriausiasis gydytojas. Reikėtų dar prisiminti, kad karantino metu Šilutės rajone COVID-19 buvo susirgę tik 6 asmenys lengva forma ir gydėsi namie, be medikų didelių pastangų, tai suprasime, kaip akivaizdžiai išpučiami nuopelnai. Taip išpučiami, kad net medaliu galima pasidabinti. Tačiau ne vienas potencialus pacientas gali papasakoti apie kančių kelius norint gauti pagalbą net ir ambulatoriniu lygiu. O jau anekdotų gausa apie medicinines operacijas nuotoliniu būdu yra arčiau realios tiesos, nei paviešinta situacija įstaigos interneto tinklapyje.

Problema – kadrai?

Kol Šilutės ligoninės vadovai dalinasi medalius už pandemijos suvaldymą nedidelėje rajono teritorijoje, kur išties ir epidemijos mastai nepasireiškė, mums rūpi priežastys tų reiškinių, apie kuriuos kalbame. Tai konfliktinių situacijų priežastys Priėmimo skyriuje ir stacionarių paslaugų atnaujinimo stabdžiai.

Redakcijai žinomas šaltinis medikų bendruomenėje galimu stabdžiu atnaujinti stacionarias paslaugas įvardino kadrų problemą, ypač vasaros metu, kai dauguma specialistų atostogauja. Todėl nustatyto kiekio stacionarių paslaugų atnaujinti neįmanoma per vieną mėnesį. Be to, yra ir būtinų darbų atlikimas prieš planinį gydymą – tai tam tikri tyrimai, tarp jų ir COVID-19 testas. Visi šie veiksniai ir apsunkino stacionaraus gydymo paslaugų atnaujinimą.

Tačiau žvelgdami į situaciją šalies mastu pamatysime, kad tik dvi įstaigos nesusitvarkė su šiuo reikalavimu, tarp jų ir Šilutės ligoninė. O štai Tauragės ligoninė net viršijo 100 procentų ribą. Kuo taip ypatingai skiriasi dvi kaimyninių rajonų vienodos įstaigos? Gal tuo, kad Tauragėje vadovauja Šilutės merui Vytautui Laurinaičiui neįtikęs Liutauras Indriuška, o Šilutėje mūru užstojamas, pagarsėjęs manipuliacijomis su JAV įgytu išsimokslinimu vadovas? Gal vis dėlto priežastys slypi kitur, nei bando mus įtikinti „didysis kombinatorius“ V. Šileikis?

Jau girdisi nedrąsūs balsai apie šio vadovo keistoką kadrų politiką. O gal tikroji konfliktų priežastis ligoninės Priėmimo skyriuje ir yra kadrai, padauginti iš darbo organizavimo problemų? Ir kas paneigs, kad medicinos įstaigos kadrų politikos sėkla buvo pasėta politinio lojalumo sėjamąja ir dabar kaip Sosnovskio barščiai plinta geometrinės progresijos būdu?