Įdėtas nuoširdus triūsas niekada neprapuola

2020-10-11
Pedagogai Medardas ir Zita Urmulevičiai. Anot pastarosios, sportininkai ir treneriai gyvena tarsi scenoje pagal nematomos švytuoklės principą: pergalę keičia pralaimėjimas, pralaimėjimą keičia pergalė.
Pedagogai Medardas ir Zita Urmulevičiai. Anot pastarosios, sportininkai ir treneriai gyvena tarsi scenoje pagal nematomos švytuoklės principą: pergalę keičia pralaimėjimas, pralaimėjimą keičia pergalė.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos ir Šilutės sporto mokyklos kūno kultūros mokytojas, lengvosios atletikos treneris Medardas Urmulevičius šiandien švenčia 85-ąjį gimtadienį. Per 60 metų pedagoginio darbo išugdė 11 sporto meistrų, tapusių Lietuvos čempionais, olimpietę Indrę Jakubaitytę, taip pat buvusios SSRS pionierių žaidynių ir moksleivių spartakiadų keturkovės ir penkiakovės čempiones Zitą Ūselytę ir Genovaitę Kiūdytę, daug kitų lengvaatlečių, krepšininkų, stalo tenisininkų. Medardas kruopščiu triūsu, talentų paieška nusipelnė būti vadinamas šalies lengvosios atletikos ąžuolu. Triskart valio jam!

Trenerio dienų kalendorius – nuo varžybų iki varžybų. Pauzės – treniruotėms. Neretai sunkioms, kartais lengvesnėms, kad lengvaatletis atsikvėptų. Atrodo, viskas paprasta, bet iš tikrųjų sudėtinga. Kiekvienas sportininkas – skirtinga asmenybė tiek dvasine, tiek fizine prasme.

Nėra vieno rakto į visų auklėtinių protą ir širdis. Jas atrakinti, paveikti – trenerio tikslas. Tuomet ateis rezultatas. Jokia paslaptis, kad ne kiekvienas treneris tai moka. O M. Urmulevičius sugeba. Ne tik todėl kad reiklus, bet ir draugiškas, patariantis, randantis žodžius, kurie užaugina berniukams ir mergaitėms sparnus greitai bėgti, toli ir aukštai šokti, visa jėga švystelėti ietį. Po to – džiaugsmo emocijos. Ir auklėtiniui, ir treneriui. Šlovės akimirkos trumpos, o einama į sporto viršukalnę ilgai, atkakliai. Laikas bėga skubiai…

M. Urmulevičius – kaunietis. Tėvams apsigyvenus Švėkšnoje, čia mokėsi ir 1954 metais baigė vidurinę mokyklą. Po studijų Kauno kūno kultūros institute (šiandien - Sporto universitetas) pradėjo mokytojauti Švėkšnoje, derindamas kūno kultūros mokytojo ir lengvosios atletikos trenerio darbą Šilutės sporto mokykloje. Tie darbai tarsi susipina, nes pamokos atskleidžia vaikų sportinius gabumus, parodo, kuriuos verta išbandyti treniruotėse. Procesas nuo sporto pradinuko iki atskyrininko, meistro, čempiono.

Nors Švėkšna nepasižymi sporto bazėmis, bet Lietuvos sporto žemėlapyje ilgainiui tapo matoma. Didmiesčių treneriams, ne vien Lietuvos, bet ir iš buvusios SSRS, beliko stebėtis, kaip šis Žemaitijos kampelis, turintis nuostabų parką, gražią bažnyčią ir jaukią gimnaziją, tapo aukštos klasės sportininkų citadele. To pasiekta per intensyvų, turiningą, įdomų mokyklos sportinį gyvenimą.

Tarpklasinės varžybos (krepšinis, stalo tenisas), šuolio į aukštį taurės varžybos, 10-ies geriausių sportininkų rinkimai, sportinės popietės, 1992 metais įsteigtas sporto klubas „Meška“. Įdėto darbo vaisiai – išugdyta garsių sportininkų plejada.

1962-aisiais Z. Ūselytė Voroneže (Rusija) laimėjo sovietų pionierių keturkovės varžybas, o Švėkšnos mergaičių komanda, atstovavusi Lietuvai, iškovojo žaidynėse II vietą. 1974-aisiais Alma Atoje (Kazachstanas) vykusiose SSRS moksleivių spartakiadoje tapo penkiakovės čempione.

Įvairiu laiku Lietuvos čempionų vardus pelnė lengvaatlečiai Viktoras Jucius, Genovaitė Kiūdytė-Dumbliauskienė,  Indrė Jakubaitytė, Ina Pavinkšnytė-Mikulėnienė, Romas Šilingis, Mantas Šaulys, Romanas Morozka, Ramunė Urmulevičiūtė-Žilinskienė, Elena Klumbytė-Petkienė, Stasys Toleikis, Regina Žiliūtė-Mieliauskienė. I. Jakubaitytė 2012 metais gynė Lietuvos garbę pasaulio lengvosios atletikos čempionate ir Londono olimpinėse žaidynėse.

Švėkšnos moksleiviai net 27 kartus gerino Lietuvos jaunučių, jaunių bei suaugusiųjų rekordus. Jie pelnė apdovanojimus, padėkas, kaip ir jų treneris. M. Urmulevičius – švietimo žymūnas (1963 m.), fizinės kultūros žymūnas (1965 m.), nusipelnęs mokytojas (1974 m.), medalių „Už nuopelnus moksleivių sportui“ (1985 m.), „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1991 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalio kavalierius (1995 m.), aukso medalio už nuopelnus Lietuvos lengvosios atletikos sportui (2005 m.) ir atminimo medalio už Lietuvos lengvosios atletikos plėtrą (2006 m.) savininkas. Yra pelnęs Lietuvos olimpinės akademijos apdovanojimą (2015 m.), Lietuvos sporto universiteto aukso garbės ženklą (2016 m.), be to – Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas, nes garsino pamario kraštą.

Švėkšnos gimnazistai 2006, 2007 metais puikiai įvertinti šalies sportiškiausių mokyklų konkursuose. Medardo nuopelnų – marių marios.

Jis visą laiką dirbo Lietuvai, nesvarbu kokia buvo santvarka. Geras specialistas, doras žmogus neprapuola, nepasiduoda politikierių manipuliacijomis, kai dalis jų bet kokiais laikais bando sieti sportą su politika. Smagu, kad Medardas tebėra drūtas, kad jo šeima tvirta, kad su savo žmona Zita jau 51-eri metai kartu. Šaunu, kad jų sūnus Audrius gilina Urmulevičių giminės pėdas Švėkšnos sporto istorijoje. Įdėtas nuoširdus triūsas niekada neprapuola. Tegul susiliesdamos suskamba krištolo taurės su šampanu. Gražiausių dienų! Linkėjimai nuo „Šilokarčemos“.


Straipsnio komentarai

rimkuslinas1@gmail.com2020-10-13
Myliu mokytojus... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-10-11
Vėl "misionieriai" pilsto vandenėli iš tuščio į kiaurą versdami į vyną su promilėmis. Atseit kai pagirs tai ir bus girti. Kodėl nenori gyventi blaivai kryžiuočiai? Kas čia per alkašai yra į tą šilo karčemą sulindę? Komentaras patinka Komentaras nepatinka