Moterys įtikinėja: vicemeras S. Šeputis nekaltas!

Dėmesys viešam asmeniui

Pirmiausia skaitytojams priminsime, apie jau rašytas eilutės dėl Šilutės rajono savivaldybės vicemero Sigito Šepučio galimą psichologinį smurtą. Tuomet į redakciją kreipėsi buvęs politiko žentas Žilvinas Noreika. Vyras papasakojo savo gyvenimo istoriją ir apie pašlijusius santykius su uošviu. Nesantaikos priežastimi tapo sutikimo reikalavimas vyro sūnaus išvykimui į užsienį. Plačiau apie tai pasakojome birželio 7-osios „Šilokarčemos“ numeryje „Šilutės vicemeras pratrūko smurtu ir grasinimais“.

Deja, prie istorijos grįžtame dar kartą, nes mero pavaduotojo šeimos nariai turi kitokią poziciją, taip pat į sceną išeina dar vienas personažas. Būtent jo atsiradimas ir jo pozicija tikrai yra netikėta. Iš tikrųjų ši istorija nėra apie šeimos vidinius santykius, juos paliksime nuošalyje tiek, kiek leidžia situacija. Skaitytojui ir tuo labiau rinkėjui aktualu yra aukštas rajono politikas. Taigi, ši istorija gal labiau charakterizuoja patį vicemerą, o ne atskleidžia jo asmeninius rūpesčius ir santykius su šeimos nariais.

Įtikinėjo dėl ligos

Po straipsnio publikacijos teko susidurti su gerai organizuota gynybine ataka. Nenuostabu būtų, jei ne keletas įdomesnių detalių, kurias šiandien ir pateiksime. Amerikiečių rašytojas ir filosofas Henry David Thoreau sakė: „Nenuvertinkime fakto reikšmės: kada nors jis išskleis tiesos žiedą.“ O faktai šioje istorijoje pasako daugiau nei žodžiai. Gal būt pats įsimintiniausias faktas tas, kad straipsnio publikacijos dienos ryte buvo sulaukta netikėto skambučio. Skambino Ž. Noreikos mama Kristina.

Po poros dienų netgi atvyko į redakciją iš Kauno. Ilgoko pokalbio metu iš mamos sužinojome, kad sūnus serga bipoliniu sutrikimu, tačiau niekur nesigydo ir nėra netgi stebimas medicinos įstaigoje. Todėl šio fakto negalime nei patvirtinti, nei paneigti. Tad tai lieka tik mamos žodžiai. Čia toks motinos pasirinkimas, nors greičiausia buvo nelengvas.

„Bipolinis sutrikimas (angl. bipolar disorder), anksčiau vadintas „maniakine depresija“, yra psichinės sveikatos būklė, sukelianti staigią nuotaikų kaitą: pakėlimas iki pat emocinės viršūnės (manija ar hipomanija) ir numetimas iki emocinio dugno (depresija).“

Iš mamos teko išgirsti ir daugiau apie santykius su sūnumi. Moteris, pasakodama apie sunkų gyvenimą ir sudėtingus santykius su sūnumi, dalinosi išgyvenimais. Tačiau pasakojime vis dėlto daugiau skambėjo meilės nei neapykantos. Po pokalbio su ponia Kristina, kuris veikiau vyko monologo forma, liko dvejopas jausmas. Kokia jėga privertė motiną taip juodinti savo vaiką? Pasakoti apie ligą, neturėdama net menkiausio jos patvirtinimo? Tai dar labiau sustiprino tą nevilties šauksmo aidą, likusį po pokalbio telefonu. Tai nebuvo vienintelis pokalbis apie šią problemą. Vyro garbę gynė ir Sigito Šepučio žmona. Neįtikėtinai nuostabai jos pasakojimo esmė kaip du vandens lašai panaši į moters iš Kauno.

Stebina ne tik operatyvumas

Faktas yra toks, kad po poros valandų nuo to, kai laikraštis pasirodė platinimo vietose, autoriui skambinama iš Kauno, kur laikraštis neplatinamas. Įdomu ir tai, kad skambinta į asmeninį telefoną, ne į redakcijos. Galima daryti tokią išvadą, kad šiam žingsniui ji buvo pastūmėta tikrai ne dėl neapykantos sūnui. O ir telefono numerį kažkas pasufleravo.

Liko tik klausytis, nes įsiterpti į emocijų protrūkį nebuvo šansų. Tokias emocijas negalėtų sukelti tai, kas buvo parašyta straipsnyje, greičiausia būta ir poveikio. Dėl to lieka tik spėlioti. Na tiek to, palikime mamos ir sūnaus santykius ramybėje, esmė ne juose. Darykime prielaidą, kad Ž. Noreika turi kažkokių sveikatos problemų, kurios daro įtaką nuotaikos kaitai. Bet be priežasties vargu ar būtų ieškomas konkretus žurnalistas tam, kad tik apšnekėtų S. Šeputį?

Žinoma, negalima žinoti tikslių  pokalbio detalių tarp vicemero ir jo buvusio žento, bet pokalbis vis tik vyko. Abi pusės tai patvirtino, teigdamos, jog duotas startas teisinėms procedūroms dėl Ž. Noreikos sūnaus leidimo išvykti svetur be tėvo sutikimo. Kaip tėvui tokia žinia buvo perduota ir tikrai neapsieita be psichologinio smurto ir grasinimų, taip pat žino tik abi pusės. Ir kiekviena pusė turi savo tiesą. O gal Ž. Noreika buvo specialiai išprovokuotas tam tikriems veiksmams? Tam, kad vėliau būtų lengviau patvirtinti ligos simptomus? Juk, kaip suprantame, ateityje tai galimai turės įtakos tam tikriems sprendimams.

Faktai kalba geriausiai

Tačiau vis tik reikėtų prisiminti S. Šepučio asmenines savybes ir kaip elgiasi aštresnėse situacijose savo atžvilgiu. Tad teisingiausia būtų atsigręžti šiek tiek praeitin ir panagrinėti žinomus faktus. Išskirtinis yra teistumo faktas, kuris nurodytas kandidato anketoje savivaldos rinkimuose. Taip, jis patvirtina, kad yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Trumpiau tariant, yra teistas, neoficialiais duomenimis už nusikaltimą, galimai susijusį su asmens sveikata ar gyvybe.

Tai yra taip pat asmenybę charakterizuojantis faktas. Be to, nereikėtų pamiršti ir netolimos istorijos eigos dėl Tarybos narės Sandros Tamašauskienės kreipimosi į valstybės institucijas dėl Macikų lagerio aukų laidojimo vietos parinkimo aplinkybių. Tuomet vicemerui pavyko už tai atkeršyti politikei dėl „garbės įžeidimo“ ir pasiekti Savivaldybės etikos komisijos nepalankaus verdikto politikės atžvilgiu. Vėliau šis verdiktas buvo panaikintas Vyriausiosios etikos komisijos, kaip nepagrįstas. Šio sprendimo tuomet S. Šeputis viešai nepripažino.

Neišvengė mero pavaduotojas ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba šešėlio. Dėl to dabar tenka minti pirmosios instancijos teismo slenksčius, kur yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba Šilutės rajono savivaldybėje ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo.

Epilogas

Todėl ir nėra tiesaus atsakymo, ar S. Šeputis smurtavo prieš buvusį žentą, ar ne. O ir šio pasakojimo tikslai yra visai kitokie. Iš vienos pusės išpildėme moters prašymą, kuri tiesiog maldavo paneigti sūnaus žodžius, nes jis - psichinis ligonis. Tuo pačiu įtikinėdama, kad S. Šeputis yra nuostabus žmogus ir buvo sūnaus apšmeižtas. Galbūt taip ir yra, sunku nesutikti.

Tačiau per konfliktinės situacijos šeimoje prizmę, atsirado pasakojimas apie žinomą Šilutės politiką, užimantį aukštas, Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Teko kažkiek atsigręžti ir praeitin, kad skaitytojui būtų pateiktas kuo objektyvesnis politiko portretas. Todėl ir paliekame pačiam skaitytojui daryti savo išvadas.