Kas iš tiesų suka jėgainių sparnus?

Pagėgių krašte vėjas niekada nepučia be reikalo. Kartais jis atneša lietų, kartais – gandus, o kartais – detaliuosius planus, kvotas ir sutartis su smulkiu šriftu. Ir štai tu stovi kieme, matai sparną horizonte – o nuo jo šešėlis, sakoma, javus suvelia labiau nei bet kuri galeona.

Juk visai neseniai Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius su svita atsiėmė „Auksinės krivulės“ statulėlę – apdovanojimą už pažangą vėjo energetikos srityje. Šis kraštas šiandien drąsiai vadinamas žaliosios energetikos lyderiu, nes būtent čia 2025 m. baigtas statyti didžiausios įrengtosios galios Lietuvoje vėjo jėgainių parkas „Piktupėnų VE“, kurio galia siekia net 285 MW. Parką vystė bendrovė „LT Energija“. Prie šios bendrovės reikalų dar sugrįšime, o dabar, nuoseklumo dėlei, sėsime į laiko mašiną ir nusikelsime į tolimuosius 2008 metus, kuriuos galėtume drąsiai pavadinti vėjo jėgainių parko užuomazgų pradžia.

Bendruomenės kova

Už šios pradžios, jau gal daugelis ir nebepamena, stovėjo tuometinis Pagėgių meras Kęstas Komskis, kurio vadovaujama taryba „žalią šviesą“ uždegė detaliųjų planų rengimui, kur vėliau iškilo dabartinis vėjo jėgainių parkas. Šis procesas buvo tęstinis, o teritorijų planavimą jau Lumpėnuose tęsė Virginijaus Komskio vadovaujama taryba.

Ši istorija būtų nepilna, jei nebūtų paminėta Tarybos narė Gražina Jankauskienė. 2011 metais ji kartu su Alvydu Mikašausku ir Rasa Petkevičiene įsteigė kaimo bendruomenę „Lumpėnų strazdas“. Bendruomenė žinoma ne tik socialine veikla, kurios reikalai pagerėjo nuo 2020 metų, bet ir tuo, kad aktyviai stojo į kovą su augančiu vėjo jėgainių parku. Ilgas teismų kelias nebuvo bevaisis.

2012 m. pirmosios instancijos teismas panaikino kelis detaliuosius planus dėl procedūrinių ir turinio pažeidimų (SPAV, triukšmas). Kaip teigiama tuomet spaudoje, gyventojams užkliuvo Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais buvo patvirtinti sklypų, esančių Berštininkų, Lumpėnų, Trakininkų, Genių, Bajėnų ir Užbalių kaimuose, detalieji planai, numatantys jėgainių statybas.

Bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad rengiant ir tvirtinant šiuos detaliuosius planus nebuvo atliktas privalomas strateginis pasekmių vertinimas.

2012 m. liepos 7 d. „Vakarų ekspreso“ straipsnyje „Jėgaines laimino neįsigilinę“ cituojama bendruomenės pirmininkė:

„Iš esmės siekiame, kad jėgainės būtų statomos toliau nuo gyvenamųjų namų, taip pat būtų atliktas pilnas poveikio aplinkai – kraštovaizdžiui ir žmonių sveikatai – vertinimas. Jo nebuvo, buvo tik išvados. Nežinau, kokių priemonių imsis savivaldybė, kad teismo nutartis būtų įvykdyta“, – sakė bendruomenės pirmininkė Gražina Jankauskienė.

2013 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įtvirtino bendruomenės teisę bylinėtis tokio tipo bylose. Tai – svarbus precedentas vietos bendruomenėms ginčijant aplinkosaugai reikšmingus sprendimus Pagėgiuose.

Kas stato jėgaines?

Jei atsigręšime į praeitį, suprasime, kas ir kodėl priešinosi vėjo jėgainių parko atsiradimui. Ir visai aišku, kodėl vyko toks pasipriešinimas. Gyvenimo patirtis tyliai kužda į ausį: jei nori sužinoti, iš kur kojos dygsta ir kieno ausys kyšo – ieškok pinigų. Tiksliau būtų sakyti – finansinių interesų.

Tų pačių interesų ir finansinių sąsajų buvo ieškota net 2017 metais ir plačiai aprašyta spaudoje. Norint prisiminti, reikėtų paskaityti LRT.lt publikuotą straipsnį „Vėjo nublokšti: užuolaidų pardavėja – raktas į R. Pakso žento sėkmę“, kuriame ieškoma Aivaro Stumbros sąsajų su broliais Komskiais.

Ir jei šiandien pažvelgsime per įteiktos „Auksinės krivulės“ prizmę, suprasime, kad scenoje krivulę atsiėmė žmogus, kadaise priešinęsis tam procesui, už kurį dabar gavo apdovanojimą.

Manot – sąmokslo teorija prieš merą Vaidą Bendaravičių? Antraip. Užtenka pažiūrėti prieš porą mėnesių vykusio Pagėgių tarybos posėdžio vaizdo įrašą ir atkreipti dėmesį į, rodos, nereikšmingas, bet labai daug pasakančias detales.

Prisipažino?

Tarybos posėdžio metu Virginijus Komskis pasisakė apie tuos pasipriešinimo laikus:

„Meras, sunku jumis tikėti, todėl, kad aš tikrai turiu atmintį. Šiandien aš jumis netikiu, nes tada, kai išmušėt pinigus bendruomenėms, buvot prieš jėgaines, prieš tas sparnuotes, o tas, kuris išėjo, puikiausiai gauna tuos pinigus. Nežinau, kiek jūs šiandien norit išsimušti tų pinigų“, – rėžė merui į akis politikas.

Meras Vaidas Bendaravičius replikuoja V. Komskiui:

„Čia yra skirtingi dalykai – kur žmogui sukasi pagal nosį, ir kur yra pramonės zona.“

Tuo netiesiogiai pripažindamas, kad tuomet buvo daromas finansinis spaudimas vėjo jėgainių investuotojui. Šis pokalbis vyko tada, kai buvo sprendžiamas klausimas ir balsuojama dėl to paties investuotojo – bendrovės „LT Energija“ – tolimesnės veiklos.

Kalbama, kad investuotojui buvo daromas spaudimas – reikalauta kažkokios pinigų sumos, bet šis atsisakė. Nors faktas nepatvirtintas ir jo neįmanoma patikrinti, vis dėlto dūmų nebūna be ugnies.

Energetikų dovanos bendruomenėms

UAB „LT Energija“ plėtoja naują modernų vėjo jėgainių parką Pagėgių rajone. Įmonė jau spėjo pelnyti socialiai atsakingos ir rūpestingos įmonės reputaciją. Veiklą Pagėgių rajone vystanti bendrovė rūpinasi vietos gyventojų gerove, ieško būdų pakelti rajono prestižą ir pritraukti daugiau turistų. Ne mažiau nei žmonės, bendrovei rūpi ir aplinka. Planuodama vėjo jėgainių parką, bendrovė preciziškai rinkosi vietą, konsultavosi su specialistais ir vietos savivaldos atstovais.

Bendrovė „LT Energija“ priklauso UAB „Renerga“, kuri yra žaliosios elektros energijos gamybos pradininkė Lietuvoje. „Renerga“ turi ilgametę tarptautinę patirtį gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, vandens ir saulės – Lietuvoje bei užsienyje veikiančiuose parkuose.

2020 m. rugsėjį UAB „LT Energija“ pasirašė paramos sutartis su septyniomis Pagėgių krašto bendruomenėmis: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdo“ ir Lumpėnų kaimo bendruomenėmis.

Paramos sumos skirtingos – jos priklauso nuo to, kiek kurioje bendruomenėje bus eksploatuojama vėjo jėgainių. Kasmet bus skirta apie 58 tūkst. eurų suma, kuri bus išdalinta minėtoms bendruomenėms.

Pasirašytose sutartyse numatyta, kad parama organizacijas pasieks pradėjus įgyvendinti vėjo elektrinių parko projektą ir tęsis iki tol, kol bus eksploatuojamos vėjo jėgainės, t. y. apie trisdešimt metų.

2020 m., prasidėjus karantinui, UAB „LT Energija“ išgirdo vietos gyventojų prašymus ir dalį finansinės paramos – iš viso 29 tūkst. eurų – išmokėjo anksčiau, nei buvo planuota ir numatyta pasirašytose sutartyse.

Kas ir ko nusipelnė?

Galbūt iki balsavimo, o gal ir po jo Pagėgių politikai nesidomėjo, kokią naudą bendruomenėms duoda ši įmonė, kuri buvo apkaltinta neįvykdžiusi sutarties dalies dėl, berods, statybos dokumentų išėmimo, kuriuos išduoda… pati savivaldybė. Kas ten žino – kas nepasirūpino, nepateikė ar nepasirašė laiku.

Esmė ne tame. Esmė – požiūryje į ranką, iš kurios maitinasi kaimiškosios vietovės, o ir pagėgiškiai turi darbą. O kad kažkas neblogai pasimaitino, vėlgi byloja skaičiai – finansinės veiklos ataskaitose.

Pasidomėjus kaimiškosios bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ finansine veikla, keistai sutapo jos finansinių rodiklių augimas visų šių įvykių sūkuryje. O ir kasmet augantis finansavimas kažką šnibžda. Bet tai jau kitos temos reikalas, prie kurios teks dar sugrįžti.

Nes dabar metas užduoti sau klausimą: tai kas vis dėlto nusipelnė tos „Auksinės krivulės“ – už galingiausią Lietuvoje pastatytą vėjo jėgainių parką?