Pokalbių valanda su tais, kurių nekviečia prie dalybų stalo

Spalio 30 dieną ši procedūra virto ištisu klausimų maratonu, primenančiu veikiau spaudos konferenciją nei dalykišką opozicijos iškeltų klausimų sprendimą su meru: domėtasi apie darželių renovaciją, evakuacijos planus, priedangų tinklą, paveldosaugą ir stadiono būklę.

Darželių renovacija

Tarybos narys Zigmantas Merliūnas šį kartą savo klausimus pradėjo nuo temos, kuri aktuali kone kiekvienai jaunai šeimai Šilutėje – darželių renovacijos. Jis teiravosi, kada pagaliau bus atnaujinti lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Raudonkepuraitė“.

Į šį klausimą atsakęs meras Vytautas Laurinaitis vardijo konkrečias datas ir terminus, kurių, atrodo, Šilutės valdžia visada turi po ranka. Pasak mero, šiuo metu vyksta intensyvūs projektavimo darbai:

„„Gintarėlio“ darželio projektavimo pabaiga numatyta 2026 metų sausio 29 dieną. Projektuotojai jau pradėję darbus, todėl tikimės, kad procesas vyks sklandžiai,“ – kalbėjo jis.

Neužmirštas ir kitas darželis – „Ąžuoliukas“, kurio projektavimo pabaiga planuojama 2025-ųjų kovo 25 dieną. Tačiau, kaip pabrėžė meras, su projektuotojais kalbamasi, kad darbai galėtų būti užbaigti anksčiau, mat tikslas – iki pavasario atlikti visus parengiamuosius veiksmus ir vasarą pradėti energetinio efektyvumo projektus.

Merliūnas, kaip ir jam būdinga, neapsiribojo vienu klausimu. Jis teiravosi toliau – kiek laiko, preliminariai, truks rangos darbai?

„Apie pusmetį nuo sutarties pasirašymo,“ – atsakė meras, pridurdamas, kad tai esąs realus terminas vieno darželio renovacijai.

Vis dėlto tarybos nariui to neužteko – jis pasidomėjo, ar visi trys darželiai bus renovuojami vienu metu, ar paeiliui.

„Taip, visi trys bus tvarkomi iš karto, vos tik gausime statybos leidimus,“ – patikino V. Laurinaitis. Anot jo, savivaldybė jau ruošia konkursų sąlygas ir planuoja numatyti reikalingas lėšas kitų metų biudžete.

Valanda X ir priedangos

Kita opozicijos atstovė, tarybos narė Sandra Tamašauskienė, posėdžio metu pasirinko ne mažiau aktualią, bet gerokai rimtesnę temą. Ji klausė, ar Šilutės rajono savivaldybė yra pasirengusi „valandai X“, t. y. ar egzistuoja konkretus evakuacijos planas, jei kiltų ekstremali situacija.

Klausimas nuskambėjo tiesiai, be užuolankų: „Ar yra paruoštas arba ruošiamas evakuacijos planas ištikus valandai X? Kur jį būtų galima rasti?“

Į tai meras Vytautas Laurinaitis atsakė užtikrintai – tarsi viskas jau būtų suplanuota ir sutarta:

„Taip, toks planas yra rengiamas. Už jį atsakinga mūsų specialistė Vilma Stungurienė – labai kompetentinga ir atsakinga darbuotoja.“

Pasak mero, evakuacijos veiksmai derinami net su kariuomene, o savivaldybė ne kartą bendravo su karo komendantu. Anot jo, valdžia jau „žino, kur vežti, kokiais keliais judėti“ ir net turi sąrašus žmonių, kuriems dėl negalios ar sveikatos būklės prireiktų pagalbos.

Atrodytų – ramu. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Meras pripažino, kad planas dar nėra užbaigtas, nors parengiamieji darbai vyksta. Pasak jo, net svarstoma surengti praktines evakuacijos pratybas – gal viename miesto kvartale, o gal mokykloje. „Realiai, su autobusais,“ – patikslino jis, lyg norėdamas pabrėžti, kad šį kartą kalba ne apie popierinį, o praktišką planą.

Evakuacijos klausimus kuruojanti vyriausioji specialistė, mobilizacijos reikalų koordinatorė Vilma Stungurienė, papildė merą ir, kaip ir dera specialistui, kalbėjo atsargiai – be pažadų, bet su rimtimi:

„Sunku pasakyti tikslų terminą, kada planas bus visiškai paruoštas. Dedame visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau, tačiau susiduriame su techniniais iššūkiais.“

Vis dėlto S. Tamašauskienė ties tuo nesustojo – politikė perėjo prie kito, neatsiejamai susijusio klausimo – priedangų.

Šį kartą ji teiravosi, ar Šilutės rajono savivaldybė atitinka reikalavimus dėl priedangų kiekio – 60 procentų miesto gyventojams ir 40 procentų kaimo. Klausimas skambėjo aštriai: jei neatitinka, kada planuojama tai pasiekti? Ir ar savivaldybė, sekdama kitų pavyzdžiu, imasi realių priemonių – pavyzdžiui, kaip Kauno rajonas, įsigijęs konteinerį su būtinomis priemonėmis nelaimės atvejui?

V. Stungurienės atsakymas buvo atviras ir be pagražinimų:

„Ne, šiuo metu neatitinkame šių reikalavimų. Priežastis aiški – mūsų rajone labai trūksta rūsių, tinkamų priedangoms. Tai seniai žinoma problema.“

Vis dėlto, anot jos, situacija nepalikta likimo valiai. Šilutės savivaldybė įsitraukė į Vidaus reikalų ministerijos projektą „Priedangų modernizavimas“, kurio antrame etape dalyvauti gali ir daugiabučių gyventojai. Viešas kvietimas jau išplatintas – gyventojai kviečiami jungtis prie iniciatyvos ir taip prisidėti prie saugesnio rajono kūrimo.

Kauno pavyzdį V. Stungurienė pripažino kaip sektiną, tačiau pridūrė, kad tokie sprendimai priklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių. Pasak jos, Šilutėje tokia idėja taip pat svarstoma, tačiau pirmiausia reikia įvertinti, ką realiai leidžia biudžetas.

Paveldas, taryba ir klausimai be atsakymų

Kultūros paveldas – tema, kuri Šilutėje visada turėjo savitą skonį. Gal todėl, kad čia kiekvienas akmuo turi istoriją, o kiekvienas senas pastatas – savo legendą. Būtent apie tai mažumos valandos metu prakalbo tarybos narė Lijana Lekavičienė.

Politikė teiravosi konkrečiai ir iš esmės:

„Ar jau užimtas paveldo apsaugos specialisto etatas?“ – klausė ji, pridurdama, kad visai neseniai vykusiame seminare „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas: aktualizavimas ir problematika“ buvo išskirtos vos šešios savivaldybės, turinčios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas – tarp jų ir Šilutė.

„Tad įdomu – ką veikia Šilutės taryba, kokias funkcijas ji atlieka, kas ją sudaro ir kas yra pirmininkas? Kur galima susipažinti su jos veikla?“ – tęsė L. Lekavičienė, ir šis klausimas, regis, priverstų pasikasyti galvą ne vieną kultūros paveldo specialistą.

Atsakymo ėmėsi savivaldybės vyriausioji architektė Gintarė Sandarienė, kuri patvirtino, kad taryba Šilutėje tikrai veikia. Jos teigimu, tarybos sudėtį sudaro paveldosaugos specialistai, o pirmininkė – Straigytė.

„Kiekvienais metais tarybos nariai peržiūrimi, nes ne visi sutinka tęsti darbą. Už veiklą jiems mokamas atlyginimas,“ – paaiškino architektė.

Tarybos funkcijos, anot jos, gana aiškios – sprendžiami klausimai, susiję su paveldosauginiais pastatais, kai kyla neaiškumų ar reikia specialistų įžvalgų.

Tačiau į klausimą apie tai, ką konkrečiai taryba nuveikė, ar kiek klausimų išnagrinėjo, G. Sandarienė atsakė švelniai biurokratiniu tonu:

„Jei domintų konkreti statistika – galima būtų parengti ataskaitą.“

Lekavičienė čia pat pasidomėjo toliau:

„O kur galima pamatyti tą ataskaitą? Ir kas apskritai tvirtina tarybos sudėtį?“

Architektė atsakė trumpai ir formaliai, kaip leidžia reglamentas:

„Tarybos sudėtį tvirtina meras savo potvarkiu. Galiu surinkti paskutinių trejų metų medžiagą – kokie klausimai svarstyti, kokie sprendimai priimti ir kiek išmokėta už veiklą.“

Atrodytų – atsakyta į viską. Bet palikus posėdžių salę, klausimų liko dar daugiau nei prieš tai.

Kiek iš tiesų ši taryba daro? Ar sprendžia aktualias problemas, ar tik tvarkingai egzistuoja potvarkiuose ir protokoluose?

Mažumos valanda tam ir skirta – kad apie veikiančias struktūras bent kartą per ketvirtį būtų išgirsta garsiai.

Net jeigu tie garsai kartais labiau primena šnabždesį po stalu nei viešą diskusiją.

Futbolas ir pusės milijono klausimas

Mažumos valandos metu diskusija apie Šilutės miesto stadioną užtruko bene ilgiausiai. Klausimų netrūko, o atsakymai buvo tokie platūs, kad kai kas juokavo – tiek detalių posėdyje seniai nebūta. Visgi sporto tema šįkart sulaukė daugiausia dėmesio, o opozicija gali sakyti, kad pagaliau išgirdo pažadus – kitais metais futbolo rungtynės vyks pagrindinėje miesto aikštėje. Tiesa, be vieno svarbaus elemento – brangiai kainuojančio apšvietimo.

Diskusiją pradėjo tarybos narys Zigmantas Jaunius, pasiteiravęs apie stadiono būklę ir treniruočių aikštės trūkumus.

„Kiek žinoma, aikštė neturi tinkamos dangos ir apšvietimo, todėl kyla sunkumų rengiant varžybas. Kada planuojama spręsti šiuos trūkumus?“ – klausė jis.

Atsakė Ūkio skyriaus vedėjas Modestas Rauktys, patvirtinęs, kad problemos žinomos ir įtrauktos į planuojamų darbų sąrašą.

„Apšvietimas ir danga – aktualūs klausimai. Šiuo metu ieškoma finansavimo šaltinių ir bus nustatyti konkretūs terminai darbų atlikimui,“ – sakė jis.

Tuo tarpu meras Vytautas Laurinaitis patikino, kad stadiono atnaujinimo darbai tęsiasi – planuojama nugriauti senąją tribūną, aptverti teritoriją, įrengti stebėjimo kameras bei vartus. Dalis stadiono jau rekonstruota, o pirkimų sąlygos kitam etapui rengiamos.

„Tikimės, kad kitais metais galėsime pradėti antrąjį rekonstrukcijos etapą. Stadionas turi būti pritaikytas tiek sporto mokyklos ugdytiniams, tiek miesto sporto renginiams,“ – kalbėjo meras.

Tačiau būtent apšvietimo klausimas tapo viso pokalbio ašimi. Pagal dabartinius planus, profesionalus stadiono apšvietimas – toks, kokio reikia oficialioms lygos varžyboms – kainuotų apie pusę milijono eurų. Tad savivaldybė kol kas renkasi racionalesnį kelią.

Su sporto bendruomene diskutuojama, ar užtektų paprastesnio, gatvės tipo apšvietimo, kuris būtų pakankamas treniruotėms ir neprofesionaliems žaidimams. Argumentas paprastas – natūralia danga aikštė naudojama vasarą, kai šviesos netrūksta, o dirbtinė danga, priešingai, reikalinga rudens ir pavasario sezonams, kai dienos trumpos.

Pagal futbolo lygos reikalavimus, jei mieste yra abi aikštės – natūrali ir dirbtinė – varžybos turi vykti natūralioje. O kad ši atitiktų visus standartus, reikia profesionalaus apšvietimo.

„Prieš trejus metus jo įrengimas kainavo ketvirtį milijono, dabar veikiausiai dar daugiau,“ – pastebėjo M. Rauktys.

Vis dėlto, kaip aiškino Laurinaitis, kol kas tokia investicija laikoma perteklinė – ypač kai aikštė realiai naudojama tik šiltuoju metų laiku. Tad sprendimas atidėtas, o lygos reikalavimai kol kas tenkinami „su tam tikrais nukrypimais“, kaip leidžia futbolo federacija.

Kitaip tariant, futbolas Šilutėje veikiausia bus – su gatvės šviesų apšvietimu dirbtinės dangos aikštėje.

Bet jei pažadai, išgirsti mažumos valandos metu, virs darbais, – kitąmet bent jau aikštės žolė bus žalia, vartai pastatyti, o tribūna – nebevaiduokliška.

Ir gal tada opozicija galės pasakyti: „Šviesos dar nėra, bet judame teisinga kryptimi.“

Stadionas – tarp viešos erdvės ir rakto skylutės

Mažumos valandos diskusijos apie stadioną tęsėsi ir toliau. Šįkart klausimų turėjo tarybos narys Žygimantas Kurlianskas, kurį domino, ar po planuojamo teritorijos aptvėrimo stadionas nebus užrakintas nuo pačių gyventojų.

„Kadangi kalbame apie stadioną – kitu etapu, kaip suprantu, planuojama aptverti teritoriją, ar ne? Tai reiškia, kad stadionas bus rakinamas ir visuomenė laisvalaikiui į jį nebegalės patekti?“ – teiravosi jis.

Atsakydami savivaldybės atstovai patikino, kad stadionas šiuo metu yra laisvai prieinamas, tačiau jo priežiūrą vykdanti VšĮ „Šilutės sportas“ iškėlė klausimą dėl saugumo. Pasak jų, pastaruoju metu daugėja vandalizmo atvejų – naujoji tribūna jau spėjo būti aprašinėta, kai kurie elementai – apgadinti, o vaizdo stebėjimo kameros ne visada padeda užkirsti kelią tokiems incidentams.

Todėl, planuojant aptvėrimo darbus, numatyta įrengti vartus, papildomas kameras ir apšviesti tamsesnes vietas. Visgi klausimas, ar stadionas bus užrakinamas, kol kas lieka atviras.

„Planuojama, kad vartai būtų užrakinami tik naktį, o dieną stadionas išliktų prieinamas bendruomenei,“ – paaiškinta posėdyje.

Pabrėžta, kad stadionas turi tarnauti žmonėms, o ne virsti uždaru objektu.

„Jei jau investuojame į infrastruktūrą, ji turi būti visiems prieinama,“ – buvo sakoma.

Kita vertus, tvarkos ir saugumo priemonės būtinos – lengvaatlečiai skundžiasi, kad bėgimo takais važinėjama paspirtukais ar net keturračiais, o tai gadina naujai įrengtą dangą.

Šiuo metu „Šilutės sportas“ vykdo stebėjimą ir prevenciją, o prireikus, anot savivaldybės, bus taikomos ir papildomos priemonės, kad stadionas išliktų tvarkingas, saugus ir visiems atviras.

Sporto salės epopėja tęsiasi

Posėdyje netrūko klausimų ir apie ilgai besitęsiančią Vidūno gimnazijos sporto salės statybą. Šįkart domėjosi tarybos narys Zigmantas Merliūnas, pasiteiravęs, ar darbai pagaliau baigti ir ar pastatas jau priduotas.

„Kokia šiuo metu situacija su sporto sale? Ar darbai jau baigti, ar pastatas priduotas?“ – klausė Merliūnas.

Atsakyta, kad statybos užbaigimo procedūros dar nebaigtos. Šiuo metu savivaldybė yra pateikusi prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suformuoti pastato priėmimo komisiją. Tai paskutinis formalus žingsnis iki oficialaus objekto pridavimo.

„Kai komisija bus suformuota, vyks priėmimo procedūros,“ – patvirtinta posėdyje.

Politikas taip pat domėjosi, kiek papildomai kainavo užsitęsę darbai ir kas konkrečiai buvo padaryta. Paaiškinta, kad papildomiems darbams skirta apie 80 tūkstančių eurų.

„Jie buvo būtini dėl pasikeitusių reikalavimų,“ – nurodyta. Reikėjo perdažyti metalines konstrukcijas, nes pasikeitė dažų klasifikatorius, todėl anksčiau naudota medžiaga jau nebeatitiko naujų standartų. Taip pat pakeistos kai kurios durys ir rankenos, kad atitiktų naujus priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Papildomų darbų pareikalavo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, nes per dešimtmetį, kai statyba vilkinosi, pasikeitė teisės aktai ir saugumo normos.

Galiausiai Merliūnas pasiteiravo, ar šįkart tikrai pavyks užbaigti viską dar šios kadencijos metu.

„Taip, drąsiai spėsime,“ – atsakyta. – „Komisijos formavimas jau vyksta, tad tikimės, kad netrukus pastatas bus oficialiai priduotas ir galės būti naudojamas.“

Taigi, sporto salė, kurios statybos istorija tęsiasi jau beveik dešimtmetį, pagaliau pasiekė finišo tiesiąją. Ar ji bus įveikta be dar vieno biurokratinio posūkio – paaiškės netrukus.

Žinoma, tai – dar ne visi klausimai, kuriais valdžios atstovus šįkart apšaudė mažoji Šilutės opozicija. Kai kuriuos iš jų, ypač tuos, kur šmėstelėjo čekiukų pinigų motyvas ar net animacinių personažų šešėliai, paliksime kitam kartui.

Prie jų, kaip ir prie kitų bendruomenei aktualių temų, dar sugrįšime – artimiausiose publikacijose.