Tiltas nepasiduoda: bandymas nukelti – nesėkmingas

Pirmą kartą, penktadienį, nukėlimo procedūros nepavyko įgyvendinti dėl sugedusio krano. Mūsų žiniomis, gedimas buvo susijęs su programine įranga, kurios atnaujinimus teko siųsti iš Vokietijos. Jau pirmadienį techniniai nesklandumai buvo pašalinti, kranas paruoštas darbui – sumontuota papildoma strėlė, naudojama ypač sunkiems kroviniams kelti.

Buvo kalbama, kad tilto metalinių konstrukcijų svoris siekia apie 50 -60 tonų. Tad antradienį, stebint keletui smalsuolių, prie tilto konstrukcijos buvo pritvirtinti stropai, prikabinti prie specialiai privirintų metalinių sijų su kabinimo angomis. Tačiau po kelių valandų bandymų ir pasitarimų darbai buvo sustabdyti – esamas kranas nepajėgė išjudinti tilto konstrukcijos.

Kas tiksliai nutiko, oficialiai nekomentuojama, tačiau tikėtina, jog kažkurioje projektavimo ar techninių sprendimų grandyje buvo netiksliai įvertinti svoriai, kėlimo sąlygos ar fizikos dėsniai. Nors naudotas didelės kėlimo galios kranas, tilto konstrukcija nepasidavė. Kaip viena iš galimų priežasčių įvardijamas per didelis išnešimas, naudojant ilgą krano konfigūraciją.

Vienas iš prie tilto dirbančių darbuotojų teigė, kad jau priimtas sprendimas atsivežti galingesnį kraną. Tuo tarpu Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sakė nežinantis, kokie bus tolimesni techniniai sprendimai, mat darbų vykdytojas, anksčiau noriai teikęs informaciją apie projekto eigą, šiuo metu tyli.

Dar penktadienį teko pabendrauti su vienu iš darbininkų, dirbančių prie tilto. Pasak jo, įmonė, kurioje jis dirba, visoje Lietuvoje atlieka tiltų remonto darbus, o Geltonojo tilto atveju esą būtų buvę paprasčiau ir naudingiau pagaminti naują, identišką tiltą. Jo teigimu, toks sprendimas būtų leidęs neuždaryti eismo beveik metams, nes seno tilto nuėmimas ir naujo užkėlimas galėtų užtrukti apie tris savaites. Be to, naują tiltą būtų galima pagaminti platesnį, taip pagerinant transporto pralaidumą.

Darbai numatyti Kretingoje

Taip pat paaiškėjo, kad nukėlus tiltą, jis bus vežamas į Kretingą, kur metalo konstrukcijų gamykloje bus atliekami remonto darbai. Bendra projekto vertė, įskaitant ir apie 300 metrų kelio kapitalinį remontą, siekia apie 2 mln. eurų. Darbų subrangovais įvardijamos dvi Šilutės įmonės – UAB „Šilutės automobilių keliai“, atliksianti susisiekimo komunikacijų dalies darbus, ir UAB „Elektros energetika“, atsakinga už elektrotechnikos darbus.

Vis dėlto Geltonasis tiltas – metalinės konstrukcijos objektas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, todėl jis privalės būti atnaujinamas išsaugant pirmines konstrukcijas ir savybes. Kaip portalui tv3.lt teigė darbų užsakovo atstovas, po remonto tilto išvaizda iš esmės nepasikeis.

„Bus sutvarkyta perdanga, paklotas, turėklai, šalitilčiai, plieninės konstrukcijos ir kita. Tačiau Kultūros paveldo departamento pavedimu tiltui turi būti grąžinta jo pirminė spalva – šviesiai pilka“, – komentavo „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas.

Tokią spalvą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba siūlo todėl, kad iki 1950-ųjų tiltas buvo pilkos spalvos. Mat tada Mažosios Lietuvos architektūros bei spalvinės gamos neišmanantys sovietai kažkodėl jį sugalvojo nudažyti geltonai.

Išlieka klausimai

„Jei važiuotume per Klaipėdos kraštą ar buvusią Rytų Prūsiją – Mozūrijos kraštą ar kitus regionus, tikrai nerasime tokių ryškiai geltonų tiltų. Čia dominavo pilka, rusva ar kitos šiam kraštovaizdžiui būdingos spalvos“, – portalui tv3.lt teigė Klaipėdos universiteto istorikė Silvija Pocytė.

Vis dėlto lieka atviras klausimas: kodėl spalvos istorinė vertė į kultūros paveldo vertinimą buvo įtraukta tik 2024 m. balandžio 9 d., kai pats tiltas kultūros vertybe pripažintas dar 1995 metais? Kodėl beveik 29 metus niekam nekėlė rūpesčių nei geltona spalva, nei taip vadinamas „sovietinis neišmanymas“?