Tamsi stotelė ir ilga istorija: sprendimo Saugose laukiama iki šiol

Ši problema vilkasi nuo 2014 metų, tačiau per tą laiką ji taip ir nebuvo išspręsta. Tuo metu galiojusi tvarka aiškiai numatė, kad už kaimo vietovėse, valstybinės reikšmės keliuose esančių stotelių ir jų apšvietimo priežiūrą atsakingos savivaldybės. Šilutės rajono savivaldybė dar 2016 metais oficialiai paskelbė, jog Saugų gyvenvietėje, važiuojant Šilutės link, esančios stotelės apšvietimo klausimas bus išspręstas. Tačiau pažadai liko pažadais – apšvietimo nėra iki šiol.

Vėliau situacija lyg ir pajudėjo iš vietos. Valstybinė automobilių kelių direkcija parengė ambicingą krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo Šilutės rajone kapitalinio remonto projektą, apėmusį beveik 9,3 kilometro atkarpą – nuo 191,684 iki 200,945 km. Projektas buvo padalintas į dvi dalis, žadėta tvarkyti visą ruožą, o kartu spręsti ir eismo saugumo problemas.

Tačiau realybė – gerokai kuklesnė. Įgyvendinta tik pirmoji projekto dalis, apėmusi ruožą nuo 191,684 iki 195,40 km. Antroji dalis, į kurią pateko ir Saugų autobusų stotelė, liko popieriuje. Turimais duomenimis, šiam etapui numatytas finansavimas buvo perskirstytas gynybos reikmėms, o vietos gyventojai liko su senomis problemomis ir be aiškių terminų.

Per tą laiką pasikeitė ir teisinė bazė. Pagal dabar galiojantį Kelių priežiūros tvarkos aprašo 8 punktą, už kelių juostose esančius statinius ir inžinerinius tinklus atsako jų savininkai arba valdytojai. Krašto kelio Nr. 141 valdytoja šiandien yra akcinė bendrovė „VIA Lietuva“, todėl formaliai būtent ji turėtų spręsti ir stotelės apšvietimo klausimą.

Tačiau kas realiai imsis iniciatyvos – kol kas neaišku. Su Saugų seniūnu susisiekti nepavyko, o tai tik dar kartą parodo, kaip lengvai tokios problemos pasimeta institucijų koridoriuose. Tiesa, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis tikina, kad finansinių kliūčių apšvietimui nėra: „Pinigų savivaldybė turi, seniūnijoms skiriamos lėšos gatvių sutvarkymui“, – teigia meras.

Vis dėlto Saugų gyventojams tokie pareiškimai skamba jau girdėtai. Jei per vienuolika metų problema nebuvo išspręsta nei esant atsakomybei savivaldybei, nei rengiant milijoninius kelių projektus, kyla natūralus klausimas – ar ir šį kartą viskas baigsis tik pažadais? O kol institucijos aiškinasi, kam priklauso pareiga, žmonės ir toliau laukia autobuso tamsoje.