Mažoji renovacija veikia, tačiau stringa šilumos apskaita

Renovacijos esmė – mažesni šildymo kaštai

Daugiabučių namų renovacijos procesas vyksta ne vienerius metus, galime sakyti, kad šis procesas jau yra pakankamai įsibėgėjęs. Kuo gi naudinga renovacija ir kokiais lūkesčiais gyventojai skatinami pradėti renovuoti namus, prisiimdami paskolų naštą? Kone svarbiausias argumentas – šildymo kaštai. Šilutės šilumos tinklų direktorius Vaidotas Mačiulis teigia: „Kam leisti šilumą per sienas, langus, stogus, neefektyviai vartoti ir tiesiog šildyti aplinką? Renovacija duoda realų efektą.“ Pasak jo, nors dabar investicijos didelės, žmonės vis tiek renovuoja – ir gerai, kad renovuoja, pabrėždamas renovuoto namo svarbą. Pagrindinė renovacijos esmė – sulaikyti šilumos praradimą per įvairius plyšius ar net per nusidėvėjusias sienas, ypač namuose iš blokinių plokščių.

Mažoji renovacija – alternatyva

Vieno Šilutės daugiabučio namo gyventojai nusprendė eiti šiek tiek kitokiu keliu. Vietoj ženkliai pabrangusios pilnos renovacijos kaštų pasirinko mažąją renovaciją. Kas tai yra? Mažoji renovacija apima daugiabučio namo šildymo sistemos atnaujinimą. Šildymo sistemos sutvarkymas mažosios renovacijos metu reiškia dalinius, tačiau svarbius patobulinimus, kurie leidžia šilumai tolygiau pasiskirstyti visame name ir efektyviau ją naudoti. Dažniausiai atliekamas sistemos balansavimas, kad visi butai gautų panašų šilumos kiekį, keičiamos susidėvėjusios vamzdynų ar radiatorių dalys, įrengiami termostatiniai vožtuvai, leidžiantys reguliuoti šilumą bute, taip pat gali būti atnaujinamas ar sureguliuojamas šilumos punktas, kad sistema geriau reaguotų į lauko temperatūrą ir sumažintų šildymo sąnaudas. Visa tai atliekama iki šildymo sezono pradžios.

Nauda ne visada juntama

Tačiau, kaip rodo praktika, tai negarantuoja, kad gyventojas iš karto pajus naudą. Minėto namo gyventojai, jau ir baigiantis šildymo sezonui, nepajuto mažosios renovacijos tiesioginės naudos. Pasirodo, problema ne pačioje renovacijoje, o aptarnavimo procese. Pakeitus senus, nusidėvėjusius radiatorius į naujus ir sumontavus išmaniąją nuskaitymo sistemą, namas susidūrė su duomenų nuskaitymo problema. Vienas rangovas įdiegė išmaniąją sistemą, o kitam buvo patikėtas nuskaitymas, kurio nepavyko įgyvendinti. Kalbama, kad tai galėjo nutikti dėl skirtingų naudojamų modulių suderinamumo. Nesigilinant į techninius dalykus, panašu, kad ir be konkurencijos tarp įmonių neapsieita.

Dėl šios priežasties šilumos tinklai negauna tikslių šilumos apskaitos duomenų. Tokiu atveju šildymo kaštai apskaičiuojami pagal vieną bendrą namo apskaitos rodiklį, paskirstant gyventojams pagal būsto kvadratūrą. Namo administratorius gyventojams pranešė, kad nutraukė sutartį su duomenų nuskaitymo įmone dėl jos nekompetencijos ir žada ieškoti kitos įmonės. Pasak jo, kompensacijų klausimas labai miglotas, priklausantis nuo sutarties sąlygų, todėl tikėtina, kad gyventojai jos negaus.

Vertinimas ir pasirinkimai

Daugiabučius namus administruojančios bendrovės „Mano BŪSTAS Vakarai“ vadovas Simonas Krūminis teigia, kad įmonės administruojamuose namuose tokių problemų nėra, duomenys nuskaitomi tvarkingai. Vadovo teigimu, išmanioji nuskaitymo sistema beveik per pusę padeda sutaupyti šildymo kaštų. Išaugus renovacijos darbų ir medžiagų kaštams, jo manymu, renovaciją galima vykdyti etapais – tai gana protingas pasirinkimas. Tik, žinoma, reikia įsivertinti visas aplinkybes: nusidėvėjimą, šilumos pralaidumą, langus ir kitus veiksnius.

Apibendrinant galima teigti, kad mažoji renovacija gali būti racionalus sprendimas siekiant sumažinti šildymo sąnaudas, tačiau vien techninių sprendimų nepakanka. Kaip rodo praktika, galutinį rezultatą lemia ne tik atlikti darbai, bet ir jų aptarnavimas bei sklandus sistemų veikimas. Priešingu atveju net ir investavus gyventojai gali ne tik nepajusti laukiamo efekto, bet ir susidurti su papildomomis problemomis