Pagėgių parke – nugaišusios žuvys: aplaidumas ar neišvengiama pasekmė?

Pagėgių seniūnė Irena Kentrienė teigė, kad žiemos metu tvenkinyje buvo pjaunamos eketės, tačiau jos greitai užšaldavo, todėl užtikrinti pakankamą deguonies kiekį vandenyje nepavyko. Dėl to išgaišo didesnės tvenkinio žuvys.

Specialistai pažymi, kad tokie atvejai nėra reti. Užšalus vandens telkiniui, jis tampa tarsi uždaras – deguonis iš oro nepatenka, o dugne besikaupiančios dujos dar labiau blogina sąlygas gyvūnijai. Tai viena pagrindinių žuvų dusimo priežasčių žiemos laikotarpiu.

Aplinkos apsaugos departamentas dar žiemą buvo informavęs savivaldybes apie galimą riziką ir pateikęs rekomendacijas, kaip išvengti tokių situacijų. Tarp siūlomų priemonių – eketės su nendrėmis, padedančios pašalinti nuodingas dujas, vandens aeravimas naudojant orapūtes, nuolatinis atviro vandens ploto palaikymas, vandens pumpavimas bei sniego nukasimas nuo ledo.

Vis dėlto Pagėgiuose šių priemonių, panašu, nepakako arba jos nebuvo taikomos pakankamu mastu. Todėl dabar tenka spręsti pasekmes.

Seniūnė I. Kentrienė patikino, kad įvertinus gamtai padarytą žalą bus imtasi veiksmų, galimai svarstomas ir tvenkinio įžuvinimas.

Pagėgių parko tvenkinys atsirado tvarkant teritoriją prie kultūros centro, dar tuomet, kai savivaldybei vadovavo Virginijus Komskis. Jo iniciatyva buvusios pievos ir daržų vietoje buvo suformuota išpuoselėta rekreacinė erdvė, tapusi svarbia miestelio dalimi.

Ši situacija kelia ir platesnį klausimą – ar pigiau laiku taikyti prevencines priemones, ar vėliau iš naujo įžuvinti vandens telkinį.