Ar gyvybiškai būtina savivaldybėje įsteigta nauja pareigybė?

Rinks, analizuos informaciją

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore tapusi V. Pranauskienė turi teisės magistro laipsnį. Iki šiol ji dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyresniąja specialiste.   

Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) poreikis atsiranda, kai pavienės, atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos, neefektyvios ar neužtikrina vaiko gerovės.

Šilutės r. savivaldybės tinklapyje informuojama, kad pagrindinė koordinatoriaus veikla – rinkti ir analizuoti informaciją, kokios kompleksinės pagalbos reikia Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams, taip pat jų tėvams ar globėjams (rūpintojams). Ši specialistė rūpinsis visais reikiamais dokumentais, patvirtinančiais kompleksinės pagalbos poreikį, organizuos ir koordinuos kompleksinę pagalbą, padės suburti įvairių valstybės ir Savivaldybės institucijų bei įstaigų (Vaiko gerovės komisijos, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų, vaikų socializacijos centrų, policijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, probacijos tarnybos, seniūnų, seniūnaičių ir kt.) specialistų komandą, teiksiančią švietimo pagalbos, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiam vaikui ir jo tėvams. Taip pat atliks Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas, organizuos šios komisijos posėdžius.

Parodys laikas

Pirmiausia Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio klausėme, ar naujai atsiradusi pareigybė yra reikalinga, nes iki šiol visos už vaiko saugumą atsakingos institucijos deklaravo, kad glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos vaikų gerovės problemas.

Pasak S. Šepučio, pasiteisins ar ne Savivaldybėje dirbančios koordinatorės etatas, parodys tik laikas. Dabar direktorius mano, kad pareigybė yra reikalinga. Lėšas darbuotojai išlaikyti skirs Švietimo ir mokslo ministerija.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis teigė, kad naujajai darbuotojai darbo tikrai netrūks. Pasak jo, 2018 metais numatoma, kad prašymų, o kartu ir darbo krūvis specialistams, dirbantiems Socialinės paramos skyriuje bei seniūnijose, didės dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio 1-osios pasikeitus šalpos pensijos baziniam dydžiui nuo 112 iki 130 eurų, reikės perskaičiuoti  šalpos, neįgalumo, senatvės, našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas. Manoma, kad bus priimta apie 4 500 naujų sprendimų. Nuo šių metų, įsigaliojus naujam LR išmokų vaikams įstatymui, išmoka bus mokama visiems vaikams. Todėl išmokų skaičius padidės nuo 2 500 iki 8 000. Kreipiantis šeimai, reikės sutvarkyti šeimos duomenis PARAMOS ir SPIS programose, suformuoti šeimai išmokų bylą, priimti sprendimą.

Padaugės skaičiavimų

Nuo 2018 metų, skiriant išmoką vaikui, specialistai taikys reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir 987/2009 nuostatas. Jei nustatoma, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, ši įstaiga skiria asmeniui išmoką šeimai ir informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą apie paskirtos išmokos šeimai dydį ir priimtą sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką šeimai. Todėl darbuotojams padidės darbo krūvis vykdant susirašinėjimą su užsienio valstybėmis.

Pasikeitus LR piniginės paramos įstatymui, padaugės skaičiavimų dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo, nes nuo šių metų sausio 1 dienos nustatytas toleruotinas pajamų lygis - į šeimos pajamas bus neįskaitoma dalis uždirbamų pajamų.

A. Šimelionio duomenimis, pernai Socialinės paramos skyrius priėmė 6 282 prašymus dėl išmokų ir maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gavimo. Seniūnijos priėmė 7 051 prašymą. 2017 metais gautų prašymų skaičius lyginant su 2016-aisiais nežymiai sumažėjo.