Skaudžios bylos pabaiga dėl šuns mirtinai sukandžioto kūdikio

2018-04-08, Romualdas Danielius MAŽUTIS

Kraupus įvykis, nutikęs pernai, kovo 22 dieną, apie 18 valandą Šilutėje, viename Tilžės gatvės namo kieme, privertė daug ką sudrebėti. Iš prastai įrengto voljero ištrūkęs dobermanų veislės šuo Ramzis apvertė už 5 metrų stovėjusį vaikišką vežimėlį ir puolė tampyti, draskyti mėnesio amžiaus kūdikėlį, įsikandęs auką nasruose išbėgo į gatvę. Žmonės nespėjo išgelbėti vaikelio. Šuo išgarsėjo, net užuojautos sulaukė, o kūdikėlio tėvas Aleksandras Gumuliakovas sėdo į kaltinamųjų suolą. Jam buvo inkriminuotas LR BK 132 str. 3 dalis – neatsargus gyvybės atėmimas. Grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nuosprendis paskelbtas praėjusį antradienį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gerokai švelnesnis.

Apie įvykį tarsi iš siaubo filmo rašyta ir rašyta, rodyta per televiziją. A. Gumuliakovas teisėtvarkos sargams žinomas: teistas 5 kartus. Paskutinį kartą pelnė nelaisvę už viešosios tvarkos pažeidimą. Bausmę atliko, tačiau teistumas neišnykęs. A. Gumuliakovo išsilavinimas vidurinis, užsiima indvidualia veikla. Kovo mėnesį jam sukako 48-eri. Pernykštė tragedija, kai prieš porą metų jo įsigytas veislinis šuo mirtinai sukandžiojo kūdikį, miegojusį vežimėlyje ir trumpam paliktą kieme, aišku, buvo sunkiai pakeliamas smūgis jam, vaikelio motinai, pastarosios nepilnamečiams vaikams. A. Gumuliakovo gyvenimo draugė ir jos vaikai teisme įvardyti nukentėjusiaisiais, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos jie nereiškė, patėvio nekaltino. Jų interesus atstovavo advokatas Vaclovas Šerlinskas, kaltinamąjį gynė advokatas Antanas Butautas. Surengtas ne vienas teismo posėdis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjo teisėja Virgina Pankauskienė, kaltinimą palaikė prokurorai Loreta Irena Baguckienė ir Robertas Kasnauskas.

Patirtas siaubas – nedylantis šeimos skausmas

A. Gumuliakovui ir mirtinai sukandžioto kūdikio motinai pernykštė kovo 22-oji – baisi diena. Kieme rasti išmėtyti vaikelio rūbeliai – baltas megztukas, balta ir mėlyna kepuraitės, pirštinė – kruvinos tragedijos atbalsiai. Teismo medicinos specialisto nustatyta, kad vaikelis mirė nuo daugybinių kastinių sužalojimų sukeltų komplikacijų: ūmaus nukraujavimo. Sužalojimų rasta ne tik kaklo srityje, bet ir kitose kūnelio srityse, daug odos nubrozdinimų, kraujosruvų veide, krūtinėje, nugaroje. Kaip šuo draskė kūdikį matė liudytojas Šarūnas P. Jis bandė eiti prie šuns, bet dobermanas nuskuodė į gatvę. Mieste patruliavę policijos pareigūnai pastebėjo šaligatviu bėgantį rudos spalvos dobermanų veislės šunį, kuris kažką nešėsi nasruose. Patruliai pamanė, kad šuo įsikandęs lėlę, bet privažiavę arčiau pamatė , kas iš tikrųjų vyksta. Agresyviai atrodantis šuo sustabdytas panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Tuomet šuo paleido iš nasrų vaikelį. Kūdikėlis gyvybės ženklų neberodė. Medikai nebegalėjo jo išgelbėti. Grįžęs iš ligoninės pareigūnas išsiaiškino, kas yra šuns šeimininkas. A. Gumuliakovas buvo neblaivus. Policininkų apžiūrėtas voljeras, suręstas iš senų medžiagų, neatitiko saugos reikalavimų: vietomis skylėtas, kai kurios skylės lopytos spygliuota viela. Šuo atrodė liesas, neprižiūrėtas. Pareigūnų liudijimai buvo ne A. Gumuliakovo naudai.

Dobermaną laikė prastai įrengtame voljere

Gyvūnų laikymo taisyklės nurodo, kad narvas, voljeras ar aptvaras būtų pritaikytas šuns dydžiui, atitiktų saugos reikalavimus. Žodžiu, kad šuo negalėtų pabėgti ir kelti pavojaus kitiems gyventojams. Iš kokių medžiagų statyti įrenginį nereglamentuota, išskyrus tai, kad jos neturi būti kenksmingos gyvūnams. A. Gumuliakovas neslėpė, jog apie dobermanus ne ką išmano, įsigijęs šunį pradžioje laikė kambaryje. Kai šuo namuose, vaiko įspirtas, įkando šiam į ranką, apgyvendino dobermaną voljere. Jį surentė iš metalinių stovų, vielos, medžio (durys). Surentė bet kaip. Kai kažkas paskundė, jog šunį laiko netinkamai, neprižiūri, nepakankamai šeria, sulaukė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautojų patikrinimo. Patikrinimas atliktas 2015 metais, balandžio 29 dieną. A. Gumuliakovui surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, skyrė 57 eurų baudą. Pakartotino patikrinimo metu, birželio 26 dienos akte pažymėta, kad šuo laikomas tinkamai. Po aktu pasirašė A. Gumuliakovo sugyventinė. Šunį juk prižiūrėjo ir ji. Kodėl voljeras vėliau sukežo? Beje, viena voljero siena yra mūrinė tvora, kita – ūkinio pastato siena su medinėmis durimis, o kitos dvi sienos padarytos iš tinklinės tvoros, apraizgytos vielomis. Karkasas medinis, kaip ir grindys. Voljero tinkle, duryse rastos skylės. A. Gumuliakovas patvirtino, kad skyles pradraskė šuo. Ramzio savininkas privalėjo būti atsakingesnis, pasirūpinti, jog šuo nepabėgtų ir nesukeltų pavojaus. Įvyko priešingai. Kaltė dėl to teko A. Gumuliakovui. 

Šunų kultas

Dobermanas Ramzis ėjo iš rankų į rankas. Kažkuris šeimininkas apkarpė jam ausis ir uodegą, davė faraono vardą. Ramzis yra pabuvojęs ir UAB „Nuaras” gyvūnų globos namuose. Jį atidavę žmonės neturėjo sąlygų laikyti. Vėliau Ramzis perduotas laikinai globai. Naujoje aplinkoje nepritapo, nes žmogus turėjo žirgų, o šuo ant jų lodavo. Dobermaną grąžino į gyvūnų globos namus. Čia neliko, buvo padovanotas. Tuo Ramzio odisėjos nesibaigė, kol pakliuvo A. Gumuliakovui. Šiandien jis keikia pats save,kuriam galui įsigijęs nenuspėjamo elgesio dobermaną. Buvusi šuns šeimininkė, išgirdusi, jog A. Gumuliakovas blogai prižiūri Ramzį, prašė grąžinti dobermaną. Aleksandras atsikirtęs, jog neklausytų žmonių šnekų.  Beje, A. Gumuliakovo sugyventinė taip pat prašė atsisakyti šuns, tačiau veltui. O pavojaus ženklų, kad Ramzis gali būti pavojingas, netrūko. A. Gumuliakovo sugyventinė ir jos vaikai pastebėjo agresyvią šuns reakciją į kieman išvežtą naujagimio vežimėlį. Šuo imdavo lakstyti po voljerą, draskytis. Nelaimės dieną, būdama namuose, nepilnametė dukra, priėjusi prie lango, pamatė Ramzį, pačiupusį į nasrus vaikelį. Kai šbėgo į kiemą, šuns nebebuvo. Vaiko vežimėlis buvo apverstas ant šono. Paskambino mamai, kuri buvo kitoje laiptinėje. Kaip parodė nukentėjusioji, naujagimį vežimėlyje kieme buvo palikusi trumpam gal tik trečią kartą.      

Po baisaus įvykio Ramzis vėl atsidūrė gyvūnų globos namuose. Žaizdotą, nuplikusį, išliesėjusį šunį atšėrė. Ieškomas naujas globėjas, bet šeima neturi turėti mažų vaikų. Praėjus 2 savaitėms po tragedijos, Ramzį apžiūrėjęs šunų dresuotojas pažymėjo, jog dobermanai reikalauja labai daug dėmesio, jei jie uždaryti – jiems blogai. Vienas dalykas – įsigyti gyvūną, antras – jį dresuoti. Ramzis nebuvo dresuotas, įvardytas visiškai laukiniu. Šiandien daugelis žmonių gyvūnus kelia vos ne į sau lygų statusą. Šunelius myli, prausia, šukuoja, neretą aprengia, veda pasivaikščioti, net paminklus stato. Tik ne kiekvienas šuo gatvėje su antsnukiu, ne kiekviena vedžiotoja surenka gyvūno ekskrementus. Tai apie miestą. Kaime dar kiek kitaip, senoviškai: keturkojo Rekso ar Mopso būda prie tvarto, dubenėlis maistui, vandeniui. Prašalaitį aploja, bet grandinė neleis įkąsti. Tiesa, laksto ir palaidų. Jų reikia saugotis mažam ir dideliam.

Parinko švelnesnę bausmę

A. Gumuliakovo byla formaliosios teisės atžvilgiu paprasta, bet humaniška prasme sunki. Visi supranta, kad kaltinamasis, aplaidžiai įrengęs voljerą, pirmiausiai pats save nubaudė skaudžia nelaime. Tragedija palietė visą šeimą. Prieš paskelbiant nuosprendį, teismo salėje teko išgirsti iš žiūrovo, jog į dobermaną voljere vaikai yra įšovę petardą. Skalijantis Ramzis ne visiems patiko. Tad kokį suręsti statinį, kad prašalaičiai būtų saugūs ir pats šuo saugus, jei tokie dalykai sykiais nutinka? Į žiaurumą atsakoma žiaurumu. Teisėja V.Pankauskienė, siekdama teisingos bausmės, ieškojo teismų praktikoje panašių bylų, tačiau anų įvykių aplinkybės labai skyrėsi nuo apie 600 puslapių A. Gumuliakovo baudžiamosios bylos. Pastarasis dėl neatsargumo padarė sunkų nusikaltimą. Formaliai A. Gumuliakovas  pagal įstatymo normas bendrą pareigą vykdė: šuo skiepytas, patalpintas voljere, deja, suręstame iš nepatvarių medžiagų.Teisėja skyrė jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas bausmės vidurkis. A. Gumuliakovas pelnė trejus metus nelaisvės lygtinai. Bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams. Per tą laiką įpareigotas dirbti arba registruotis Darbo biržoje, neišvykti gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nelaikyti šunų. A. Gumuliakovas įspėtas, jog net administracinės teisės pažeidimas leistų atimti realią laisvę. Nuteistasis  nuosprendį gali apskųsti per 20 dienų Klaipėdos apygardos teismui. Jei skųsdamas paprašys žodinio proceso, bus kviečiamas dalyvauti, jei paprašys rašytinio proceso, teismas apsieis be jo. Iš A. Gumuliakovo reakcijos buvo galima spręsti, kad jis neskųs nuosprendžio, prisibylinėjo Šilutėje iki soties. Išeinančio iš teismo salės nuteistojo laukė su filmavimo kameromis žurnalistai. A. Gumuliakovas nesileido į kalbas, išeidamas metė, kad dobermaną Ramzį reikia užmigdyti. Bet šuo konfiskuotas ir nebe jam spręsti Ramzio likimą.


Straipsnio komentarai

Geras straipsnis2018-04-08
Bet tikriausiai teisiamasis iki galo taip ir nesuprato,kad visais reikia rūpintis,ne tik savimi . Jis taip nesuprato,kad šuniui reikia duoti esti ir vandens,ir voljera normalu. Ir vaikelį nepalikti naktį prie alkano ir prigazdinto šuns. Ir kad jis mažiausiai kaltas. Tipo nukentėjęs yra tik jis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar šelpiate benamius?