Išeinančių metų gyvenimo atspindžiai „Šilokarčemos“ puslapiuose

2019-01-05
Kęstutis JOČYS
Kęstutis JOČYS
Iškeliauja į istoriją 2018 metai palikdami atminty tik ryškiausius vaizdus, įvykius, žmonių veidus, jų darbus ( gerus ir nelabai). Apie juos rašė ir „Šilokarčema“, nuolatinis skaitytojų palydovas, kurios numeriai (97) irgi netrukus atguls į archyvų skrynią. O kas gi įstrigo atmintin verčiant laikraščio puslapius, atspindinčius Šilutės krašto panoramą?

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – visu ryškumu

Faktiškai nebuvo nė vieno išleisto „Šilokarčemos“ numerio, kuriame vienokiu ar kitokiu būdu, ar forma nebūtų paminėtas šis garbingas kiekvienam iš mūsų Jubiliejus. O svarbiausiu akcentu tapo akcija „Nepriklausomybės akto kopijos kelionė po Šilutės savivaldybės seniūnijas“, kurią žinių portalas „15 min.“paskelbė nugalėtoja visos šalies mastu (sausio 23 d.). Daug renginių, skirtų šiai datai, buvo aprašyta, tarp kurių švėkšniškių 16 140 margučių padabintas velykinis medis, o šimtmečio medį akcijos „Mes už šviesą 2018“ metu jie papuošė šimtu išpjaustinėtų ir šviečiančių moliūgų.

Jubiliejinių akcentų netrūko ir Šilutės miesto 507-ojo gimtadienio šventėje, visose seniūnijose liepos 6-ąją buvo sugiedota „Tautiška giesmė‘, o pagėgiškiai, giedodami valstybės himną, laikė rankose didžiulę (1 600 kv. metrų) trispalvę. Kintuose susirinkusios 106 šeimos akcijos „100-100-100 Lietuvai“ metu nutapė 100 metrų ilgio paveikslą „Lietuvos pajūris“. Marių šventės metu po 35 metų pertraukos vyko antrasis tarptautinis plaukimo per Kuršių marias maratonas, kuriame varžėsi 25 plaukikai iš 6 valstybių. Iškilmingu akcentu per Lietuvą nuvilnijo Dainų šventė „ Vardan tos...“, kurioje dalyvavo ir gausus būrys Šilutės savivaldybės meno kolektyvų, o jų vadovams ir talkininkams (virš 40) H. Šojaus muziejaus menėje buvo įteikti padėkos raštai ir dovanos (liepos 17 d.). Gal kiek kukliau buvo paminėtas labai svarbus visiems mums Sąjūdžio įkūrimo 30-metis.

Pagerbti šviesuoliai, nusipelnę pamario kraštui ir garsinę Šilutės vardą

„Sidabrinės nendrės“ laureatu tapo ilgametis kūno kultūros mokytojas ir lengvosios atletikos treneris iš Švėkšnos Medardas Urmulevičius (vasario 15 ir kovo 13 d.).

Šilutės Garbės piliečio vardas suteiktas chovedžiui, maestro Vytautui Jovaišai (vasario 23, kovo 13 d.).

„Lietuvininkų vilties“ premija įteikta Rimvydui Petrauskui, įkūrusiam pirmąją atvirą jaunimo erdvę Šilutėje (vasario 20 d.).

Iš Prezidentės D. Grybauskaitės rankų garbingą apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių – atsiėmė žurnalistas, buvęs „Šilokarčemos“ korespondentas Dovydas Pancerovas už knygą „Kiborgų žemė“ ir tiriamąją žurnalistiką.

Jūros šventės Klaipėdoje metu knechto atidarymo ceremonijoje legendinio buriuotojo B. Rožicko vardo medalis buvo įteiktas buriuotojui iš Kintų Audriui Varnui, kuris savo pagaminta jachta „Ragainė II“ apiplaukė aplink pasaulį ( 2008-2010 m.) (rugpjūčio 7 d.).

Lietuvos kultūros centrų asociacija „Metų fenikso“ statulėlę įteikė kultūros mecenatui, UAB „Vilkyškių pieninė“ vadovui Gintarui Bertašiui, o Savivaldybių asociacija „Auksinę krivulę“ paskyrė Rusnės seniūnei Daliai Drobnienei.

Medžiai miršta stovėdami, jeigu iki tol jų nenupjauna

Pirmasis ažiotažas kilo po to, kai ruošiantis rekonstruoti kelio ruožą Šilutė-Rusnė, buvo nupjauti 288 šalikelėje augę medžiai (kovo 16). Tačiau iš medžių teliko kelmai, o rekonstruotojai pažadėjo, kad po remonto medžiai bus atsodinti (kovo 16 d.). Atrodė, kad didelės audros nebus, kai visuomenei ir žiniasklaidai buvo pristatytas projektas dėl Šilutės m. pagrindinės Lietuvininkų gatvės rekonstrukcijos ir želdinių, kuriame taip pat buvo numatyta iškirsti senuosius medžius, į jų vietą atsodinant tų pačių veislių 4-5 m aukščio jaunuolyną (balandžio 5 d.).

Tačiau Šilutės patriotais ir visuomenininkais pasivadinę aktyvistai pakilo į kovą prieš medžių naikinimą. „Šilokarčemoje“ buvo atspausdinti straipsniai: „Medžio mylėtojo laiškas „šarikovams“ ir visam miestui“ (balandžio 13 d.), „Pabuskime, vienykimės ir veikime pagal savo širdies ir sąžinės ritmą, kurį mums davė mūsų visų motina Gamta“ (balandžio 17 d.). Prie jų prisijungė ir garsus režisierius G. Padegimas – „Mes visi broliai po žydinčia vyšnia“ (gegužės 3 d.). Aktyvistai įkūrė ir feisbuko grupę „S.O.S. Šilutės medžiai“ (gegužės 15 d.). Po tokio akibrokšto rajono valdžiai neliko kito kelio, kaip kviesti į pagalbą mokslininkus ir specialistus, kurie įvertintų medžių būklę. Analogišką dendrologų grupę pasikvietė ir visuomenininkai. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pripažino, jog buvo padaryta klaida, to nepadarius prieš projekto realizavimo pradžią. Po tyrimų planuojamų nupjauti medžių kiekis sumažėjo, buvo pasodinti keli keli jauni medeliai, kad miestelėnai galėtų susidaryti vaizdą, kaip atrodys visa Lietuvininkų gatvė po rekonstrukcijos, kuri stabdoma nebus.

Kriminalai, skandalai, skandaliukai...

Į nemalonų paviešinimą dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta tvora prie uosto, pateko Tarybos narys Vaidas Povilonis ir kuris galimai tai padarė būdamas neblaivus. Būtų žmogus niekam nežinomas, gal viskas ir būtų praėję nepastebimai – juk nei kokį žmogų sužeidė, nei žalą didelę padarė, o ir tą greitai likvidavo... Bet valdžios vyrui, tautos išrinktajam taikomi šiek tiek aukštesni moraliniai principai. Todėl ir šį incidentą ėmė narplioti teisminės institucijos. Šilutės apylinkės teismas V. Paviloniui priteisė sumokėti 1 250 eurų baudą ir 3 metams atėmė vairuotojo pažymėjimą, o Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį panaikino. Galutinį tašką šioje byloje padėjo Aukščiausiasis teismas, palikęs galioti Šilutės apylinkės teismo sprendimą. Tai tokios šio autoįvykio peripetijos.

Neišvengė nemalonių incidentų ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Dar tebevykstant viešiems santykių aiškinimams su buvusiu PSPC direktoriumi Liutauru Indriuška, kuris iš pareigų buvo atleistas mero įsakymu (lapkričio 23 d.), nesuvaldęs emocijų, V. Laurinaitis užsipuolė prie savivaldybės pastato šilutiškį Marių Jatkonį ir atėmė iš jo mobilųjį telefoną (liepos 31 d.). Bet skandalų viršūnė buvo pasiekta, kai STT Klaipėdos valdybos pareigūnai merą sulaikė darbo vietoje ir išsivežė nežinoma kryptimi. Paskui V. Laurinaitį už rankučių į tarnybinius automobilius buvo palydėti: mero pavaduotojas Algis Bekeris, Administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus (įtarimai pareikšti 7 pareigūnams). O juk sulaikė vyrus ir kratas atliko ne dėl gražių akių – visiems buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir galimų nešvarių sandorių (spalio 23 d.).

„Šilokarčemos“ puslapiuose dažnokai savo nuomonę reikšdavo Tarybos narys Arūnas Pupšys, save laikęs vienu aktyviausių rajono politikų, pasisakydamas ir vertindamas tiek rajono Savivaldybės, tiek Vyriausybės sprendimus. Tačiau po to, kai jis pasitraukė iš Socialdemokratų partijos (spalio 31 d.), kilo minčių, kad vietinės reikšmės politikas ieško „šiltesnio lizdelio“, kuris jam padėtų vėl tapti Tarybos nariu ar net atsisėsti į mero kėdę.

Antroje metų pusėje į „Šilokarčemos“ akiratį pateko ir kitas Šilutės rajono tarybos narys, buvęs meras Arvydas Jakas, kuris pagal žurnalo „TOP“ paskelbtus duomenis, yra turtingiausias viešas asmuo Šilutėje. Jis deklaravo 6 mln. vertės turtą, kuris per metus priaugo dviem milijonais (lapkričio 18 d.). Būtų gal ir nieko, kai šalia tavęs vaikšto toks turtuolis, jei ne vienas „bet“.Sunku paaiškinti tokį faktą, kad jis yra įlindęs į skolas nemažai daliai šilutiškių, kurios siekia net po keliolika tūkstančių eurų. Tačiau tas slolas jis vadina savo „investicijomis“. Bet juk ne visos investicijos gali būti pelningos. Pažiūrėjus iš kitos pusės, jei valdai tokį turtą, ką reikštų grąžinti tuos tūstančius skolininkams net kad ir su 200 proc. palūkanomis, juk artėja šventės. Bet šiuo atveju tai būtų labiau panašu į rožinės kumelės sapną. Ūmaus charakterio A. Jakas per vieną rajono Tarybos posėdį vos nekibo į atlapus merui V. Laurinaičiui, kuriam, tarp kitko, irgi skolingas 100 eurų ir visus metus nesugeba jų grąžinti.

Kas buvo ir kas, tikėkime, dar bus

Pagaliau iškilo estakados per užliejamą kelio Šilutė-Rusnė atkarpą karkasas, ir nors vėl buvo sustabdytas viso kelio ruožo rekonstrukcijos vykdytojų konkursas, bet, kaip sakoma, nebeužtvenksi upės bėgimo... Nuo spalio 1- osios atnaujintas traukinių maršrutas Klaipėda-Šilutė-Klaipėda. Faktiškai baigta autobusų parko statyba, kitų metų pradžioje duris atvers naujasis prekybos centras „Lidl“ ir naujoji autobusų stotis. Tikėkimės, kad 2019 m. po žavingąsias Nemuno deltos apylinkes ir Kuršių marias galėsime pasižvalgyti iš apžvalgos bokšto, kuris galgi bus pastatytas Uostadvaryje, kad į Žemaičių Naumiestį jau važiuosime naujai išasfaltuotu keliu, kad galėsime Kintuose grožėtis naująja krantine prie Kuršių marių, kad pagaliau bus pradėtas kapitalinis kultūros ir pramogų centro remontas.

Gyvenimėli, kada tu pablogėsi – o jis vis geryn ir geryn

Gal jau užteks nors metams baigiantis dejuoti, kad gyvename blogai, mažai uždirbame, todėl ir bėgame iš Lietuvos, šalelės mylimos... Kaip kontrargumentą pateiksiu pavyzdį – didžiųjų prekybos centrų plėtrą Šilutėje. Turime jau tris Maximas – vidutinio dydžio ir mažąją Lietuvininkų gatvėje, o didžioji pernai įsikūrė prie geležinkelio pervažos, už kurios kelias veda Ramučių link. Grįžtančius iš Klaipėdos pasitinka vienas iš pirmųjų Šilutėje pastatytų – IKI. Prie katalikų bažnyčios, kur kelias veda Žemaičių Naumiesčio ir Juknaičių kryptimis  greitai duris pirkėjams atidarys „Lidl“, prie turgaus ir Lietuvininkų gatvėje pirkėjų laukia „NORFA“. Neturime tik dar vieno prekybos tinklo „Rimi“. Bet turime laisvą kelio ruožą į Rusnę. O ką - vieta tam palanki: šalia ligoninė, gal imsiantis veikti sporto kompleksas, rusniškių ir žvejų netruktų...  Prekybininkai kol kas nesiskundžia,  nė vienas centras neužsidaro, jų tik daugėja, jau nekalbant apie mažesnes parduotuvėles ir nemažą kiekį ne maisto prekių prekybos tinklų. O tai reiškia, kad juos mes ir išlaikom, kad pinigėlių turim, o koks apsipirkimo vajus buvo prieš Kalėdas ir koks dar bus prieš Naujuosius... Taigi, sočių švenčių ir gerų 2019 metų!


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?