Šilutės valdžia nebenori rūpintis daugiabučių kiemų tvarkymu

Nebereikia rūpintis kiemais

Radijo laidoje „Jūs paskambinote į LRT radiją“ š. m. sausio 12 d. nuskambėjo šilutiškės klausytojos klausimas: „Ar teisėtai elgiasi Šilutės rajono savivaldybė padalinusi prie daugiabučių namų plotus ir reikalaudama nupjauti prie namo žalius plotus ir tvarkyti teritoriją“. Skaitytojams priminsime, kad jau dveji metai, kaip šilutiškiai gyvena pagal naujas patvirtintas „Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisykles“, kuriomis daugiabučių namų butų savininkai įpareigoti tvarkyti jiems priskirtas teritorijas.

Radijo laidoje išgirdome dvi nuomones. Anot Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus šis sprendimas nėra apskųstas ir pagal jį dirbama. „Jeigu sprendimas būtų neteisėtas, jį galima skųsti ir tegul sprendžia teismas“, – sako R. Rimkus. Jo nuomone, daugiabučių namų gyventojai turi tvarkytis patys, kaip ir individualių namų gyventojai, kurie turi savo sklypą, pjauna žolę ir sodina gėles. Daugiabutis namas taip pat stovi ant kažkokios tai žemės. Ji taip pat turi būti tvarkoma ir, žinoma, reikia apsišluoti, nusipjauti žolę. „Šiuo metu 2-3 bendrijos teritoriją tvarko pačios, o kiti daugiabučiai namai tvarkosi per samdomą įmonę, kur moka nuo 6 ik 8 centų už kvadratinį metrą nuo būsto ploto. Yra žymiai pagerėjusi tvarka, nebereikia rūpintis kiemais ir problemų nebekyla“, – teigė valdininkas.

Priverčiama žmones mokėti dar kartą

Tačiau Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, visą tvarką dėl teritorijų priežiūros aplink namus nustato ne kažkieno tai nuomonė, o teisės aktai. „Pagrindinis dokumentas, kuris reguliuoja visą civilinę veiklą yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“, – sakė Lietuvos radijui J. Antanaitis. Jo teigimu, savivaldybės darbuotojas pasakydamas, kodėl privataus namo gyventojas turi tvarkytis, o daugiabučio namo gyventojas nesitvarko, jau ir atsakė į šį klausimą savo pasisakyme. Ogi todėl, kad privačių namų teritorijos yra privačios, o daugiabučių namų ne, ir daugiabučių namų bendrijos neturi privačios žemės, nes visa žemė yra valstybinė. Miesto teritorijoje ši žemė pasitikėjimo tvarka yra valdoma valstybės. Ir kiemų teritorijos, ir miesto gatvės, ir šaligatviai yra tvarkomi iš valstybės biudžeto lėšų, kurias apmokėjo gyventojai per mokesčius. „Priverčiama žmones mokėti dar kartą, tačiau to daryti neturi teisės nei savivaldybė ir niekas kitas, – teigė Lietuvos būsto rūmų prezidentas. – Nei name, kur yra bendrija, nei kur jos nėra, butų savininkai neprivalo mokėti papildomai už aplink namus tvarkomą teritoriją, nei ją tvarkyti patys, nes tai yra ne jų turtas.“

Šilutiškiai susirūpinę teisėtumu

Po šios laidos sulaukėme šilutiškių reakcijos. Ne vienas miestietis, užsukęs į redakciją, teiravosi, ar tai yra teisėta tvarka, kad daugiabučių namų gyventojai verčiami tvarkyti teritorijas arba mokėti už jų tvarkymą. Iš tiesų, palyginimas daugiabučio namo būsto savininkų su privačių namų savininkais yra švelniai tariant ne visiškai korektiškas. Bet šio argumento pagrindu, kaip suprantame Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo pasisakymą, atsirado būtinumas įpareigoti bendrijas ir kitus daugiabučių namų gyventojus, nepriklausančius bendrijoms, tvarkyti teritoriją už savo lėšas. Todėl 2017 metų balandžio 27 dieną, Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, buvo patvirtintos naujos „Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklės“. Naujose taisyklėse atsirado teisine prasme abejotina sąvoka: „Faktiškai naudojama teritorija - pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija“. Šių taisyklių rengėjo, Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R. Rimkaus paklausėme, kokiu teisiniu pagrindu buvo vadovautasi įtraukiant šią sąvoką į taisykles. Kadangi valdininko atsakymas nebuvo konkretus, o tik nukreipiantis į kitų rajonų taisykles, praėjusias teismus, mes apie tai pasidomėjome išsamiau.

Prieštaringa teismų praktika

Ir išsiaiškinome, kad dėl tos pačios sąvokos „faktiškai naudojama teritorija“, egzistuoja du galiojantys Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimai, nors ir prieštaraujantys vienas kitam.  Štai 2008 m. spalio 10 d. LVAT nutartyje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai „kad pagal pareiškėjo ginčijamas Taisyklių nuostatas būtent atsakovas <...> priskyrė sau įgaliojimus konkrečiu atveju nustatyti „faktiškai naudojamos teritorijos“ ribas, kiek tai susiję su ginčijamų Taisyklių nuostatų įgyvendinimu <...> Tačiau atsakovo veiklą bei įgaliojimus (kompetenciją) apibrėžiantys įstatymai, visų pirma, Vietos savivaldos įstatymas, nesuteikia miesto savivaldybei ar jos struktūriniams padaliniams rengti bei tvirtinti privalomos tvarkyti faktiškai naudojamos teritorijos ploto schemas (planus). Dėl šios priežasties pareiškėjo ginčijamos atsakovo priimtų Taisyklių, kaip poįstatyminio teisės akto, nuostatos taip pat laikytinos neteisėtomis ir prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams. Pripažinti <...> miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą <...> faktiškai naudojamose teritorijose, faktiškai naudojama teritorija - teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštaraujančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui“, - sakoma teismo nutartyje.

Tačiau po penkerių metų to paties LVAT teisėjų kolegija, 2013 metų balandžio 24 d. nutartyje pabrėžia, „kad nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad Taisyklės reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius nei Teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklių tikslas iš esmės yra užtikrinti švarą ir tvarką, o ne priimti sprendimą dėl daugiabučių namų užimamų sklypų suformavimo. Tai, kad švaros ir tvarkos užtikrinimo tikslu įtvirtinta pareiga tvarkyti ir faktiškai naudojamą teritoriją, kuri nėra suformuota teritorijų planavimo dokumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėta nuostata prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai“. Taip LVAT teisėjų kolegija, visiškai neatsižvelgia į to paties teismo jau suformuotą teismų praktiką ir „atriša rankas“ savivaldybėms nusikratyti prievolės tvarkyti daugiabučių kiemus, sutaupant skiriamas lėšas viešųjų teritorijų tvarkymui ir suteikia galimybes privačiam verslui pelnytis gyventojų sąskaita.

Reikia atsakingai rinkti savo valdžią

Ir tūkstantį kartų yra teisus Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis sakydamas, kad „Šilutės daugiabučių gyventojams labai atsargiai reikia rinkti savo valdžią, nes jeigu Savivaldybė priima sprendimus, kurie yra abejotini ir savo rinkėjams praneša, kad tiktai teismai gali spręsti dėl teisėtumo, yra nesąžininga. Pirmiausia, tai Savivaldybė turi priimti tokius sprendimus, kad nenuskriaustų savo žmonių, kad būtų jie teisingi ir teisėti teisės požiūriu“.

Negalime nesutikti su šiuo teiginiu, nes valdžios sprendimai turi būti aiškūs ir skaidrūs, kad žmonėms, o ypač turintiems mažas pajamas, netektų minti teismų slenksčius dėl abejotinų sprendimų. Šarlis Monteskjė yra pasakęs: „Būčiau pats laimingiausias iš visų mirtingųjų, jeigu galėčiau padaryti taip, kad tie, kurie mums įsakinėja, įgytų kuo daugiau žinių apie jiems leistinas galias, o tie, kurie paklūsta, nejaustų diskomforto dėl to, kad turi paklusti“. To ir palinkėkime ateinančiai valdžiai.