Reikalavimas viešas teritorijas tvarkyti privatiems asmenims - teisėtas

Tarybos sprendimas neprieštarauja įstatymams

Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, pagal jam suteiktus įgaliojimus, vertino Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių teisėtumą. Nagrinėdamas Šilutės miesto gyventojos skundą, kuris buvo paremtas Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu dėl panašių Ukmergės miesto švaros taisyklių, Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad jos nėra identiškos Šilutės rajono švaros ir tvarkymo taisyklėms.

Priimant sprendimą dėl Šilutės politikų patvirtintų taisyklių, buvo atsižvelgta į 2013 metais suformuotą teismų praktiką. „Savivaldybės taryba, užtikrindama savivaldybės savarankiškosios funkcijos (švaros ir tvarkos užtikrinimas) vykdymą, turi teisę savo tvirtinamose taisyklėse apibrėžti sąvoką „faktiškai naudojama teritorija“ bei nustatyti daugiabučių namų savininkams pareigą tvarkyti namui priskirtą faktiškai naudojamą teritoriją“, – teigiama 2013 m. balandžio mėn. 24 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.

Vyriausybės atstovas konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba, patvirtindama Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisykles bei jose įtvirtindama „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir nustatydama asmenims pareigą užtikrinti švarą bei tvarką tvarkomose teritorijose, „veikiant patiems arba sudarant teritorijos tvarkymo paslaugų sutartį arba per bendro naudojimo objektų valdytojus“ neviršijo Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso jai suteiktų įgaliojimų. Dėl šios priežasties Savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Ar nenuklysta nuo bendrųjų tikslų?

Neturėdami tikslo vertinti Vyriausybės atstovo darbo ir jo sprendimo, pažvelkime į tai, ką pasisakė LVAT dėl Ukmergės miesto švaros taisyklių. Žinoma, taisyklių identiškumas, jeigu vertinti pažodžiui, yra skirtingas. Bet kiek tai skiriasi iš esmės?

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas savo sprendime pažymėjo, jog taisyklių „nuostatos tiek, kiek jos apibrėžia naudojamas teritorijas kaip teritorijas, priskirtas <...> daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų specialiuoju planu, bei įpareigoja asmenis palaikyti tvarką, švarą ir atlikti išvardintą sąrašą darbų savivaldybės teritorijose, kurios <...> specialiuoju planu yra priskirtos daugiabučiams gyvenamiesiems namams, neprieštarauja <...> teisės aktų reikalavimams“.

Tačiau ši diskrecinė teisė turi būti įgyvendinta taip, kad nebūtų pažeidžiami teisės principai ir teisės normos, susijusios su teritorijų planavimu ir asmenų pareigomis. Dėl diskrecinės galios suteiktų įgaliojimų veikti savo nuožiūra gali susidaryti situacija, kai institucija nuklysta nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų ir, susitelkus į specifinius tikslus, gali būti pažeidžiamos piliečių teisės.

Teismas pažymėjo, kad įstatymai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato žemės naudotojo sąvoką ir teritorijos kriterijus. Ir nors Teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimas suteikia teisę savivaldybei inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą, tačiau Vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai nesuteikia jai kompetencijos kitais būdais  suformuoti teritoriją, siekiant įgyvendinti jos tvarkymo ir švaros palaikymo tikslą.

Svarbiausia tai, kad savo sprendime teismas pažymėjo, jog teritorijos taisyklėse yra paskiriamos daugiabučiams namams, neatsižvelgiant į teritorijų ypatybes, kurios gali lemti jų tvarkymo pobūdį. Teismas įvertino ir tai, kad pagal įtvirtintą reguliavimą daugiabučių namų bendrijoms gali tekti pareiga tvarkyti teritorijas, kurios skirtos visų miesto gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat kurių tvarkymas gali iš jų pareikalauti neadekvačių resursų. Toks reglamentavimas, teismo nuomone, gali sukurti kliūtis, dėl kurių naudojimasis viešomis teritorijomis ar jų infrastruktūros kūrimas, siekiant užtikrinti viešuosius interesus, taptų neįgyvendinamas, o savivaldybė, priskirdama tokių teritorijų tvarkymą daugiabučių namų bendrijoms, gali nepagrįstai apriboti visų miesto gyventojų teisę naudotis bendrojo naudojimo teritorijomis.

Ar pagrysta prievolė?

Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybei spręsti, kaip savininkai turėtų atsiskaityti už tvarkymą ir priežiūrą teritorijos, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas ir namo bendrojo naudojimo objektas (kaip tai nustatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punkte). Teismas padarė išvadą, kad savivaldybė negalėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys įpareigojami palaikyti tvarką, švarą ir atlikti išvardytą sąrašą darbų savivaldybės viešosiose erdvėse prie daugiabučių gyvenamųjų namų,

„Teismas vertina, kad taisyklių 8, 21 ir 73 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovė jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą“, – konstatuojama nutarime. O ar pagrįstai Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse pareiga prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves perkelta privatiems asmenims?