Debatai be populizmo – kaip vestuvės be muzikos!

Renginys populiarus socialiniame tinkle

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiemet rinkimų teisę turi 2,48 mln. Lietuvos piliečių. Seimo rinkimuose savo kandidatus kelia 17 partijų. VRK įregistravo daugiau nei 1,7 tūkst. partijų iškeltų ir savarankiškai išsikėlusių kandidatų. Šį kartą vėl išrinksime 141 Seimo narį: 70 – pagal partijų pateiktus sąrašus, 71 – vienmandatėse apygardose. Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje užregistruoti 8 kandidatai į Parlamento narius. Trys iš jų turi parlamentinės veiklos patirties, o keturi regioninės politiko veiklos patirties įgijo būdami Savivaldybės tarybos nariais.

Debatus stebėjo negausus žiūrovų būrys, iš kurių didžiąją dalį sudarė kandidatų palaikymo komandos ir politikai, kandidatuojantys partijų sąrašuose. Kur kas didesnio susidomėjimo renginys sulaukė socialiniame tinkle, jau surinkęs daugiau nei 6 tūkst. peržiūrų.

Daugiau rūpi vietos problemos

Tam, kad rinkėjai išsirinktų jiems tinkamą parlamentarą, reikia palyginimo. Bet ką lyginti, jei diskusija pilkoko atspalvio? Ir ne dėl to, kad kandidatai blogi, kurie be populistinių pažadų, savęs garbinimo, dar gali apsisvaidyti kaltinimais vienas kitam. Nors tai natūraliai atspindi politinę kultūrą, kuri, reikia pripažinti, Šilutėje nėra jau labai žemo lygio. Tačiau debatuose užduoti klausimai apie privalomą karinę tarnybą, išmokas pensininkams ir bedarbiams, Vyriausybės skolinimąsi ir vienos lyties partnerystę, nors ir aktualūs, tačiau tikrai ne patys svarbiausi.

Galbūt dėl to debatų metu kandidatų pasisakymai ir krypo į regiono problemas. Deja, renginio metu neteko išgirsti pasisakymų dėl valstybės saugumo ir tarptautinės politikos tematika, kadangi tokių klausimų net nebuvo užduota. Vis dėlto reikia suprasti, kad kiekvienas Seimo narys, stengiantis padaryti Šilutės kraštą patrauklesnį, suka populizmo keliu. Nes atskirų regionų gerovės politika – tai ne Parlamento funkcija.

Kur pretenduojama?

Klausantis kandidatų į Seimo narius, išgirsta tikrai neblogų idėjų, galinčių pakreipti valstybės raidą gerovės pusėn. Tai ir administracinės naštos, ir korupcijos galimybių mažinimas, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį. Tačiau iš tikrųjų klausantis debatų aplankė įspūdis, jog pretendentai taikosi į Savivaldybės tarybą, bet ne į Seimą.