Šilutės dvarininkas, vokiečių gydytojas - nuteistas iki gyvos galvos už žydų žudynes

2020-12-30

Werneris Šojus dvaro kieme. Nuotraukos iš Šilutės H.Šojaus muziejaus virtualios parodos skirtos H.Šojaus 175 – osioms gimimo metinėms.

Scheu (Šòjus) Werner (1910 Šilutėje XX a. 8 dešimtmetyje Vokietijoje), vokiečių gydytojas. Šilutės dvarininko Hugo Scheuʼaus anūkas; Šilutės dvaro paveldėtojas ir savininkas. Gimė Šilutės apskrities gydytojo Ericho Scheuʼaus ir šveicarės Helenės Hauser šeimoje. Vokietijoje baigė medicinos mokslus; iki Antrojo pasaulinio karo buvo gydytojas Šilutėje. 1937 paveldėjo Šilutės dvarą ir jame buvusį muziejų, kurį ir toliau tvarkė. 1937 vykdydamas senelio H. Scheuʼjaus valią Vytauto Didžiojo universitetui perdavė vertingiausių dvaro bibliotekos knygų rinkinį – Bretkūno „Postilę“ (1591), Alberto Kojelavičiaus-Vijūko veikalą Historiae Lituaniae [Lietuvos istorija, I dalis 1650, II – 1669]. Antrojo pasaulinio karo metais buvo SS (Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos apsaugos rinktinės) Šilutės dalinio vadas. Karui baigiantis persikėlė į Vokietiją, po karo dirbo Borkumo (Vokietija) privačios vaikų sanatorijos vedėju, gydytoju. 1961 Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų teismo procese Auriche (Vokietija) buvo apkaltintas dėl žydų darbo jėgos išnaudojimo, žiauraus elgesio su kaliniais nacių prievartinių darbų stovyklose, talkininkavimo nužudant virš 200 žydų prie Žemaičių Naumiesčio Antrojo pasaulinio karo metais ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimu. 1963 šis teismo nuosprendis peržiūrėtas ir Šojui skirta griežtesnė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 1965 kaltinimas dėl talkininkavimo žudant žydus pakeistas į kaltinimą dėl tiesioginio dalyvavimo žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais. Auricho prisiekusiųjų teismas Šojų pripažino kaltu ir skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. Kalėjime parašė ir išleido istorinį romaną apie lietuvių ūkininko šeimos dviejų kartų gyvenimą 1911–1941 laikotarpiu Birute. Roman aus Litauen [Birutė. Romanas apie Lietuvą], 1966; mokslinį veikalą apie kalinių elgseną In Haft. Zum Verhalten deutscher Strafgefangener [Įkalinimas. Vokiečių kalinių elgsena], 1983; veikale nagrinėjamos opios psichologinės kalinių problemos – kaltės jausmas, polinkis į religiją, seksualinis gyvenimas.

DARIUS BARASA, Mažosios Lietuvos enciklopedija

Aprašymas sukurtas remiantis šiais šaltiniais:

L: Reklaitis P. Nauji vokiečių pasakojimai iš netolimos Lietuvos // Aidai. 1969, nr. 2; Jasas R. Klaipėdos krašto istorijos šaltiniai: Hugo Šojaus XVIII a.–XX a. pirmosios pusės archyvas Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos rankraščių skyriuje // Lietuvos istorijos metraštis. 1989 metai. 1990; Kurschat H. A. Werner Scheu: Forschung hinter Gittern. Ein wissenschaftliches Werk des memelländischen Arztes // Memeler Dampfboot. 1971, nr. 7.

Straipsnio komentarai

.. @ Frank Kruk2020-12-30

jie ne vietiniai ir ne vokytpalaikiai. Tai yra keistuolių teatro aktoriai (non state actors). Va kad tu patiki jų vaidinama role vadinasi tu esi vaiko lygio kuris paperkamas viltimi apie senelius šalčius ir nemokamus saldainiukus. Tu pasitinki pagal aktorių pagal scenos "drabužį". Tu tiki į senelį šaltį, vaidmenio įsikūnijimą. Avataras. O išlydėjimas yra irgi svarbu, nes tu išlydi pagal savo "protą" jugi išlydi ne iš savo namų, bet tik nuo teatro scenos. Kalba toje patarlėje ir eina apie pasitikinėtojų protą, kurie pasitikinėja pagal drabužius. Jeigu tu žvejoji ir pasigauni auksinę žuvelę. Tu nesvarbu koks aborigenas supranti kad va čia kitokie drabužiai pas šitą žuvelę. Ir pagal tai kaip tu išlydi tą žuvelę galima spręsti kažką apie tavo protą. Nu jeigu vietoj to kad paprašyti kažką stebuklingo tos žuvelės tu palydi ją į keptuvę, tai vadinasi tavo protelis nelabai gali skaitytis kaip "protelis". Komentaras patinka

Frank Kruk2020-12-30

pastaraisiais metais vietiniai vokytpalaikiai, pasinaudodami depolizuotos propagandos galimybe, intensyviai bruka faterlando nostalgijos nuotaikas, tikslu "sukultūrinti"
possovietini pamario krasta Didžiosios Vokietijos dvasia.
Komentaras patinka

..2020-12-30

Vaje dangus griūva. Tai kodėl tie kultūristiniai istorikai anksčiau to nesakydavo? Paskubėjo sakyti "op" nors nebuvo peršokę to griovio? Labai reikėjo stabo kad garbinti garbėtroškiniuoe paraduose demonstruojant gražulio kelnių ir kojakelnių madas? Tarsi pasinaudojant aklųjų karalystėjės bejėgiška padėtimi buvo atliekamas komunistinis darbas ir kabinami medaliai be baimės kad kažkas pamatys bet kurią tų medalių pusę. Dabar kelis dešimtmečius visa šilutė turėjo aukštinti kažkokį aferistinį recidivistą, statyti paminklus, tt. Va kokia jūsų praeitis. Kaip australijoje. Jūs visi aferistų palikuonys. Išskyrus aišku kažkokius aborigenus, kuriems turbūt reikalinga net aukštojo mokslo studijos jeigu nori dirbti piemenimis. Kitas reikalas jeigu nugalėtojai nugalėto krašto "istoriją" rašo kažkaip visiškai kitaip. Tai yra dabar tai tikrai turėtų būti "šokas" žmonėms, jeigu jie kažką žiūri ir seka. Turėtų "sukilti" prieš šitų beraščių inteligentų priespaudą. Ir čia net net "istorija" čia kažkoks "aprašymas" remiantis kažkokiais dar kitais "aprašymais". Nu tarsi informacija kuri vaikšto tarp turgaus bobos, kurios visos kalba skirtingomis kalbomi visos neprigirdinčios, šveplos be dantų. Ir nors dabar iš šalies tai atrodo kaip sugedęs telefonas, iš tikrųjų tai pavyzdys diversantų "long con", kur jie paskui save sudegina kažkokį tiltą, kurio ir nebuvo. Tame ir esmė kad ta "neigiama" istorija yra lygiai tokia pat išgalvota kaip ir visa kita "teigiama" istorija. Tai lygiai tokie pat makaronai. Nu tuojau pradės aiškinti ir apie kalenbachą, kad jie tenais su gandžiu buvo susiorganizavę pedofilų klaną iš kurio ir išaugo visas aparteidas.. Komentaras patinka

Apklausa

Už ką balsuotumėte?
	Giedrimas Jeglinskas
	Andrius Mazuronis
	Gitanas Nausėda
	Ingrida Šimonytė
	Eduardas Vaitkus
	Ignas Vėgėlė
	Dainius Žalimas
	Remigijus Žemaitaitis