Kraštą, kur vanduo kuria gyvenimą, saugo ir karalienė Estakada
„Ledai tebėra užkišę Atmatos vagą nuo Aukštumalės iki žiočių. Blokuotas Šyšos kaimas šiaurinėje pusėje. Šyšos upė pristumta ledų. Todėl gyventojams užkirstas kelias išplaukti“, - teigė R. Žalgevičius.
Džiugina ledonešis
Rusnės saloje upėmis pradėjo plaukti lytys. Iš įvairių kampelių skubėjo žmonės gamtos paveikslu pasidžiaugti. Ledonešis žavi ir didelį, ir mažą.
Juo iš savo kiemo džiaugėsi kaimo turizmo sodybos šeimininkas Albinas Bagočiūnas. Ledai buvo pajudėję, tačiau vėl sustojo, mat jų nepriima marios.
„Judėjo ledas, dabar sustojo. Pašalo naktį ir vėl stovi viskas. Turėtų greitai pajudėti. Mariose turi vėjas pakilti, turbūt ledai yra susigrūdę prie pat marių dėl to ir nepriima jų. Vėjas truputį pakils, išjudins ir praplaus, pajudės keletą dienų“, - trečiadienį pasakojo Albinas.
Nuotraukose užfiksuota daug tų akimirkų, kuriose ant krantų susigrūdusios ledo lytys sudaro tarsi baltus kalnus.
Prasideda potvynis
Ketvirtadienio rytą Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pranešė, kad kelyje į Uostadvarį, ties tvenkiniais, vietomis apsemtas kelias. Todėl prašoma naudotis tvenkinių pylimo paviršiumi, kuriuo galima važiuoti.
Potvynio vandeniu apsemtos savo sodybos vaizdu dalijosi salos gyventojas Raimondas Plikšnys.
Netelpančios savo krantuose Pakalnės upės paveikslais džiaugėsi Birutė Gustienė.
Tad prasideda potvynis. Bet rusniškiams šiemet jis nebėra toks baisus - seniau potvynių metu iš Šilutės į Rusnę automobilius tekdavo kelti traktorių tempiamais tralais, o žmones – net amfibijose, o dabar užliejamo kelio vietoje iškilusi 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada. Ji sumontuota ant 416 spraustinių polių, 64 kolonų,16 rygelių ir 170 perdangų sijų. Iš viso monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5 250 tonų betono ir 208 tonos armatūros, kuri, sujungus į vieną strypą, apytiksliai sudarytų apie 131 kilometro ilgį. Be pastatytos estakados dar rekonstruota kelio Šilutė-Rusnė 5 kilometrų atkarpa. Vienintelis į Rusnę vedantis kelias kasmet potvynių būdavo užliejamas ir trikdydavo susisiekimą, o perkėlimai per užlietą ruožą valstybės biudžetui atsieidavo apie 250 tūkst. eurų.
Baugina polaidžio vanduo
Kaip įprasta, jau apsemti Žalgirių kaimo sodybų kiemai, vandens smarkiai padaugėjo kanaluose netoli Kintų. O Šilininkų kaimui grasina ne potvynio, o polaidžio vanduo. Jo tiek, kad užliejo ne tik pievas, bet ir visai priartėjo prie pažliugusio žvyrkelio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 metų stichijai, kai trys savivaldybės (Kauno, Panevėžio ir Tauragės rajonų) paskelbė ekstremaliąsias situacijas, dar trys savivaldybės (Šilutės, Joniškio r. ir Pagėgių sav.) nustatė ekstremalųjį įvykį.
Pasak specialistų, pasiruošti potvyniui pirmiausia turėjo rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia - sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.
Straipsnio komentarai
