Valdžia meta šiaudą „skęstančiam“ sankryžos projektui

Panacėja be alternatyvos

Žiedinių sankryžų įrengimas Šilutėje tapo saugaus eismo ir pravažumo gerinimo panacėja. Nors Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis yra ne kartą pasisakęs, kad įrengus dvi žiedines sankryžas, pravažiuoja jas be trikdžių, tačiau su juo sutinka ne visi. Yra ir kitaip manančių, ypač judančių piko metu.

Tačiau vienu momentu tokių žiedų įrengimui pradėta priešintis. Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ir jau apie metus laiko Savivaldybės administracija negauna visuomenės pritarimo dėl žiedo įrengimo miesto centre, senamiestyje. Istorinėje Šilokarčemos ir Žibų kaimų sandūroje valdžia numatė istorinės aikštės transformavimą į šiuolaikišką žiedinę sankryžą. Tie žmonės, kuriems brangus istorinio autentiškumo išsaugojimas ateities kartoms, nesutinka su tokiu projektu.

Kiti žmonės, tiesiog nesigilindami į kraštovaizdį, mano, kad reikia gerinti eismo ir pravažumo sąlygas. Todėl šiuo klausimu visuomenė pasidalino į dvi stovyklas. Tokiu atveju valdžios reikalas būtų sutaikyti bendruomenę, priimant sprendimus, kurie priimtini visiems. Tačiau praktikoje matome kitokį dalyką.

Klausiama gyventojų nuomonės

Parengtas gatvių sankryžos rekonstrukcijos į žiedinę sankryžą projektas jau buvo pristatomas Šilutės bendruomenei net tris kartus. Visais atvejais nepritarta šiam projektui. Pagrindinis nepritarimo argumentas – neverta aukoti urbanistinio kraštovaizdžio dėl eismo gerinimo. Ir siūlymų buvo eismo saugumui ir pravažumo gerinimui rasti kitų būdų.

Laikraščio puslapiuose jau ne kartą rašėme apie tai. Tačiau valdžios užsispyrimas dėl žiedinės sankryžos yra pavydėtinai stiprus. Po šių metų sausio mėnesį viešo svarstymo metu nepritarus projektui valdžia nusprendė padaryti tai, nuo ko ir turėjo pradėti. Buvo surengtas viešas balsavimas Šilutės savivaldybės internetinėje svetainėje.

Kaip yra pasisakęs Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, nutarta leisti bendruomenei išsakyti nuomonę, ar reikalinga ši žiedinė sankryža, ar ne. Nors ir gerokai pavėluotas sprendimas išklausyti gyventojų nuomonę, tačiau jis reikalingas. Tik kažkodėl nuojauta kužda, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodytų iš šalies. Kodėl projektuotojui skiriant techninę užduotį gyventojų nuomonės nereikėjo? Ar nėra sugalvota manipuliacija jau parengtam projektui uždegti žalią šviesą? Tokie klausimai iškyla, kai analizuojame valdžios veiksmus ir gauname informaciją iš kai kurių kitų asmenų.

Dalyvavimas ribojamas

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į apklausos procedūrą. Iš tiesų, parengtam projektui įgyvendinti gyventojų apklausa nėra numatyta. Bet kuriuo atveju administracija, kartu su projekto rengėjais, privalės dar kartą organizuoti projekto viešą svarstymą. Jo metu tikriausiai bus pasitelkti apklausos rezultatai, kurie net nekelia abejonės, koks jis bus. O kad apklausoje sulauksime pritarimo sankryžai, nekyla abejonių.

Pirmiausia tai vien dėl to, kad balsavimas yra apribotas tik tais asmenimis, kurie turi galimybę naudotis elektroninėmis prisijungimo priemonėmis. Deja, žinome daugelį žmonių, kurie nesinaudoja nei elektronine bankininkyste, nei juo labiau mobiliuoju parašu. Tokie žmonės negali išreikšti savo nuomonės, net ir pateikę asmens dokumentą.

Dėl tokio apribojimo, negalėčiau šios apklausos įvardinti, kaip bendruomenės nuomonės pareiškimo. Tačiau tai ne viskas, ką daro suinteresuoti valstybės tarnautojai vardan to, kad žiedinės sankryžos projektas būtų įgyvendintas.

Daromas spaudimas

Praėjusį penktadienį į Šilutės rajono savivaldybę buvo sukviesti visi vienuolika rajono seniūnų arba juos pavaduojantys asmenys. Apie tai mums papasakojo tiesiogiai susijęs ir dalyvavęs asmuo, kurį pavadinsiu Egidijumi (tikras vardas redakcijai žinomas). Pasako šio žmogaus, mažojoje posėdžių salėje administracijos direktorius V. Pozingis kreipėsi į dalyvaujančius seniūnus ir nurodė, kad seniūnai turi balsuoti už pritarimą žiedinei sankryžai.

„Patys prabalsuokit, žmonių paprašykit. Pasižiūrėkit galimybes darbuotojų ar kolegų galimybes, kad už tą žiedą prabalsuotų“, – pateiktame redakcijai balso įraše skambėjo administracijos direktoriaus balsas. Žinoma, iš karto susisiekėme su V. Pozingiu, kuris iš karto paneigė, kad ragino seniūnus balsuoti, teikdamas, jog apie tai pirmą kartą girdi. O paklaustas apie galimą karantino reikalavimų pažeidimą, administracijos direktorius paprašė raštu užduoti šį klausimą. Na, ką gi, užduosime, ir ne tik jam, o gal ir visai ne jam – negi jis prisipažins?

Projektas proteguojamas dėl atlygio?

Kaip norisi skaidrumo ir aiškumo problemose, kurios tikrai aktualios visiems. Bet šios dienos realijos yra šiek tiek kitokios. Jei tu nori kažką išsaugoti, jei tu siūlai alternatyvą mūsų valdžiai, žinok, kad vieną dieną gali būti išvadintas pajacu ar dar kitaip. Tačiau aprašyti faktai - ne subjektyvi nuomonė, o tikri faktai dėl apribotos galimybės pareikšti nuomonę ir dėl įtakos darymo seniūnams, kurie tiesiogiai priklauso nuo administracijos direktoriaus, verčia abejoti valdžios nuoširdumu ir gerais kėslais.

Tačiau ši istorija būtų mažiau įdomi be „vyšnaitės ant torto“. Dar prieš kokius du-tris mėnesius, vienas aktyvus mūsų krašto pilietis „H“ (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė, kad už mažo tipo žiedinės sankryžos įrengimą galimas rangovas „K“ yra sumokėjęs 25 tūkstančius eurų „atmilžio“, dar vadinamu svetimybe „otkatu“. Tuomet buvo sunku patikėti tuo pasakymu. Tačiau jį prisiminiau dabar, kai dėl šio projekto įgyvendinimo yra laužomos visos ietys. Jis kažkaip puikiai įsipaišo į ginčų dėl projekto „puzlę“. Ypač, kai tris kartus jam nepritarta.

Istorikas prašo nedarkyti kraštovaizdžio

Ypač tada, kai atmetama alternatyva, siūloma eismo judėjimą sureguliuoti kitaip. Kitaip sakant, kad būtų ir avys sveikos, ir vilkai sotūs. Tačiau bet kokiai alternatyvai yra atverčiamos kažkieno patvirtintos bendros taisyklės. Bet čia yra kitoks kraštas, kuriam kartais reikia ir išimčių taisyklėse, kad jis būtų ir gražus, ir patogus, o ne vien tik patogus.

Tai gal vertėtų įsigilinti ir į Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtojo Martyno Purvino žodžius: „Esminis dalykas - geometriškai taisyklinga apvali sankryža yra tradicinei gyvenvietei visiškai svetimas ir ją darkantis elementas. Ten dar galima būtų įrengti netaisyklingo trikampio formos salelę, priderintą prie senųjų gatvių trasų, jų netaisyklingumo - nedarkančią senamiesčio stilistikos, bet taisyklingas skritulys ten yra visiškai svetimas ir netinkamas plano elementas“.

Šiuose žodžiuose sudėtinga nepamatyti, kiek daug meilės ir širdies įdėta pamario kraštui. Be jokių įtakų ir be „atmilžių“. Juk meilėje savo kraštui tokie dalykai yra svetimi.