Mero rinkimai prieštarauja pagrindiniam įstatymui

Nėra nustatytas pilietybės reikalavimas

Konstitucinio Teismo tokį sprendimą lėmė atitinkamos Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybų tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis reglamentuojami tiesioginių savivaldybų merų rinkimų nuostatos ir jų patvirtinti įgaliojimai šiame kontekste. Pabrėžtina, kad šioje byloje Konstitucinis Teismas nesprendė tiesioginių merų rinkimų, t. y. kai merą tiesiogiai renka savivaldybės bendruomenė, tikslingumo klausimo.

Konstitucinis Teismas nagrinėja tik teisės klausimus: šiuo atveju jis vertino, ar įstatymuose nustatytas merų rinkimų būdas ir statusas atitinka galiojantį Konstitucijos 119 straipsnį. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 119 straipsnyje yra įtvirtinta savivaldos teisė, laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams, kurią šių administracinių vienetų teritorinės bendruomenės įgyvendina per savo renkamas savivaldybių tarybas. Kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų.

Įstatymų leidėjas turi paisyti, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, tarp jų ir nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius. Konstitucijoje nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas tokiai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose, t. y. rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas ne su pilietybe, o su asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Taigi pabrėžta, kad Konstitucijos nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas kuriam nors savivaldybės tarybos nariui išrinkti. Todėl pripažinta, jog Vietos savivaldos įstatymo reikalavimas, kad meras ir jo pavaduotojas gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, kaip ir šios pilietybės netekimas negali būti tokių įgaliojimų netekimo priežastimi, yra prieštaraujantys Konstitucijai.

Visų mandatai lygūs

Pripažinta, kad nuostata „Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas“; - taip pat prieštarauja Konstitucijai. Kaip teigiama pranešime spaudai, vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas. Konstitucijoje šis principas įtvirtintas nustatant Seimo nario konstitucinį statusą, taip pat Konstitucijos dalyse, įtvirtinančiose savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, turinčių šios bendruomenės mandatą, konstitucinį statusą.

Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai tautai, visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Panašiai ir savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad savivaldybių tarybų narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, be kita ko, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

Savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo savaime nepažeidžia proporcinio politinio atstovavimo savivaldybės tarybos vidiniuose struktūriniuose vienetuose (padaliniuose) taisyklė, taip pat tai, kad savivaldybės tarybos nariai, paskirti į tam tikras pareigas savivaldybės taryboje, pagal įstatymus gali įgyti papildomų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad ir komitetų ar jiems prilygstančių padalinių paskirti vadovai taip pat neturi tokių išimčių, kaip kad „lemiamo“ balso statusas.

Negali vykdyti vykdomosios valdžios funkcijų

Nutarimu pabrėžiama, kad Konstitucijoje nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių. Konstitucijoje numatyti būtent savivaldybių tarybų narių, o ne kurio nors išskirtinio nario, t. y. mero, rinkimai. Todėl pagal Konstituciją įstatymu negali būti numatytos tiesiogiai atitinkamos teritorinės bendruomenės renkamo savivaldybės tarybos vadovo pareigos.

Panašiai, paisant atstovaujamosios demokratijos principų, įstatymu negali būti nustatyta piliečių tiesiogiai renkamo Seimo Pirmininko pareigybė. Tai reiškia, kad pagrindiniu šalies įstatymu nenumatyti nei premjero, nei mero tiesioginiai rinkimai. Konstitucinis Teismas dar kartą atskleidė ir savivaldybių vykdomųjų institucijų bruožus: jos sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu, yra atskaitingos jas sudariusiai savivaldybės tarybai, atlieka vykdomąsias funkcijas – tiesiogiai įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Aktualiu šiai bylai aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje nurodytos vykdomosios institucijos nėra savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai vienetai, turintys užtikrinti pačios savivaldybės tarybos darbą, savivaldybių taryboms atskaitingos vykdomosios institucijos negali būti sudaromos iš jas sudarančių savivaldybių tarybų narių.

Pabrėžta, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai. Tokiu būdu išaiškinta, kad nė vienas iš renkamų savivaldybės tarybos narių, tarp jų ir meras, negali vykdyti vykdomosios valdžios funkcijų, užtikrinančių savivaldybės darbą.

Konstitucijos pakeitimai neišvengiami?

Taip pat nutarime pabrėžiama, kad Konstitucijoje yra nustatytos savivaldybių institucijų rūšys, tačiau nėra numatyta savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Konstitucijoje nėra nustatyta atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamo savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė, nėra numatyta kitų, nei sudaromų savivaldybės tarybos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, be kita ko, tokių vykdomųjų institucijų, kurios būtų tiesiogiai renkamos atitinkamos teritorinės bendruomenės. Kitaip tariant, Konstitucija nenumato atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamo mero institucijos, kuri yra nustatyta Vietos savivaldos įstatyme.

Teismas daro išvadą, kad  nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu), be kita ko, atsakinga už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, be kita ko, atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.

Prievolė nustatyti kadencijų skaičių

Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, į ką, keičiant Konstituciją, papildomai turi būti atsižvelgta. Pažymima, kad Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis demokratijos principas, kurio negali paneigti jokia Konstitucijos pataisa, suponuoja demokratinę vienasmenių valdžios institucijų kaitą ir vienasmenės valdžios ribojimą. Todėl, Konstitucijoje įtvirtinus atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamą vienasmenę savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo (vykdomąją) instituciją (be kita ko, mero pavadinimu), taip pat turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas. Be to, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės interesus, Konstitucijoje gali būti nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas asmenims, siekiantiems būti išrinktiems į pareigas tokioje vienasmenėje savivaldybės institucijoje.

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į lygaus mandato (statuso) principą, kuris suponuoja vienodą konstitucinį visų savivaldybės tarybos narių statusą, be kita ko, vienodas teises dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, įskaitant teisę būti išrinktiems į pareigas savivaldybės taryboje. Todėl būsimose Konstitucijos pataisose turi būti išvengta išskirtinės, t. y. nelygios, savivaldybės tarybos nario-mero sprendžiamojo balso teisės priimant savivaldybės tarybos sprendimus. Taip pat pažymima, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, kuriose, kaip ir Vietos savivaldos įstatyme, yra įtvirtintas išskirtinis mero, kaip vieno iš savivaldybės tarybos narių ir jos vadovo, išrinkimo į pareigas būdas yra įmanomas tik pakeitus Konstituciją.

„2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos,“ – teigiama išplatintame Konstitucinio Teismo pranešime.

Merai – už tiesioginius jų rinkimus

Po priimto tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo kvestionuojami tiesioginiai mero rinkimai, šalyje pasigirdo įvairių nuomonių. Netgi siūloma atsisakyti Konstitucinio Teismo institucijos, išvadinant ją „teisininkų“ klanu. Respublikinėje žiniasklaidoje pasirodė kitų rajonų merų nuomonė, kurioje raginama kuo greičiau išspręsti šią teisinę problemą, kad gyventojai ir toliau galėtų tiesiogiai rinkti merus. Taip tvirtino didžiausią gyventojų pasitikėjimą gavę merai. O ką mano mūsų krašto tiesiogiai išrinkti merai, Tarybos nariai?

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sutinka su tuo, kad reikia sutvarkyti teisinį mero statusą. Jis tikisi, kad mero rinkimų klausimas bus išspręstas iki 2023 metų rinkimų, ir mano, kad tiesioginiai mero rinkimai - tai savivaldos renkamosios valdžios stabilumo garantas, neturintis geresnės alternatyvos.

„Yra visų merų nuomonė ir 90 procentų gyventojų mano, kad merai turi būti renkamai tiesiogiai. Koks tas statusas turėtų būti, galima diskutuoti, bet mero atsakomybė turėtų būti pilna“, – teigė „Šilokarčemai“ V. Laurinaitis. Pasak mero, jo „lemiamo balso“ panaikinimas tik apsunkintų sprendimų priėmimą ir čia jis nemato didelės nelygybės kitų Tarybos narių atžvilgiu.

V. Laurinaičio kolega, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius taip pat išreiškė savo nuomonę, kad tiesioginiai mero rinkimai turi išlikti. O, mero „lemiamo“ balso klausimas nėra aktualus Pagėgių savivaldybės taryboje dėl to, kad žymi Tarybos dauguma randa bendrus sutarimo taškus savo sprendimuose.

Administracijos vadovas – meras?

Kokie bus ateinantys mero rinkimai 2023 metais, turės nuspręsti dabartinės sudėties Seimas. Tam, kad būtų pakeista Konstitucija, reikalinga konstitucinė 2/3 Seimo narių dauguma. Galima neabejoti, kad didžioji politikų dauguma palaiko tiesioginę mero rinkimų sistemą. Tačiau valdžios vadeles laiko tie, kurie ir suabejojo tokių rinkimų teisėtumu.

Po priimto Konstitucinio Teismo nutarimo iš kreipimosi į jį iniciatorių pusės sklinda nuomonė, kad meras neturėtų būti Tarybos nariu. Bet jis turėtų įgyvendinti visus Tarybos priimtus nutarimus, biudžetus, strateginius planus. Trumpiau tariant tapti vykdomosios valdžios vadovu. Pagal egzistuojančią tvarką toks šiandien yra Šilutės savivaldybės administracijos direktorius. Šalies politologai įžvelgia pozityvių dalykų, jei tiesiogiai renkamam merui galėtų būti priskiriamos administracijos direktoriaus, vykdomosios valdžios pareigybės. Panašu, kad sprendžiant tiesioginių mero rinkimų klausimą, nebus ši idėja palikta nuošalyje. O gal tai ir yra tikrieji tikslai, kuriais siekiama sustiprinti tiesiogiai išrinkto mero valdžios galias? Bet akivaizdu, kad stiprėjant šiai pozicijai, teks atsisakyti svarbaus „saldainiuko“ koalicijų derybose, tokio kaip vykdančiosios valdžios vadovo, kurio rankose savivaldos finansų skirstymas.

Rajono politikų nuomonė vieninga

Vygantas STOŠKUS, „Laisvė ir teisingumas“:

- Dabartinis variantas geras. Aš už tiesioginius mero rinkimus, tada žmonės žino, ką renka.

Audrius ENDZINAS, LR liberalų sąjūdis:

- Tiesioginių mero rinkimų klausimas buvo keliamas, jeigu neklystu, jau nuo 2010 metų. Dėl to kelis kartus rengtos gyventojų apklausos (jos visą laiką buvo vienareikšmės - už). Kiek pamenu, buvo parengtas ir Konstitucijos (pagrindinio šalies įstatymo) keitimo projektas. Tačiau, gal ir dėl politinių išskaičiavimų, priimti Konstitucijos pataisas ir po to pakeisti Rinkimų įstatymo Seime nepavykdavo. Dalis Seimo narių susilaikydavo arba tiesiog nedalyvaudavo balsavime. Galbūt todėl, o gal ir dėl noro pasirodyti gudresniais už kitus - buvo priimta Rinkimų įstatymo pataisa nepakeitus Konstitucijos. Galbūt taip buvo siekiama pergalių savivaldybių rinkimuose. Ir iš tiesų aktyvumas savivaldos rinkimuose padidėjo, žmonės noriai ėjo balsuoti, tiesiogiai rinkti savo merą.

Jūsų klausimas, kaip yra geriau, tikriausiai, nėra klausimas: ar geriau laikytis konstitucijos, ar geriau nesilaikyti - juk noras rinkti merą tiesiogiai patiems piliečiams niekur nedingo ir tai pilnai suprantama. Aš taip pat pasisakau už tiesioginius mero rinkimus, bet prieš tai tinkamai pakeitus Konstituciją ir priėmus Rinkimų įstatymo pataisą, kitaip nieko nebus - teks grįžti atgal...

Na, o kad šia tema bus apstu politinių spekuliacijų - tai faktas. Manau, bus bandymų ir vėl nepriimti Konstitucijos pataisų ir taip, pademonstravus Seimo neįgalumą (šiuo klausimu), galbūt siekti priešlaikinių Seimo rinkimų...  Būtų apmaudu, nes pasitikėjimas Seimu ir Seimo nariais dar labiau sumažėtų... Bet kam spėlioti, pagyvensim - pamatysim.

Sandra TAMAŠAUSKIENĖ, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai:

- Lietuvos Respublikos Konstitucija - pagrindinis mūsų valstybės dokumentas, garantuojantis mums visiems stabilumą, demokratiją ir įvairias laisves, pvz., žodžio laisvę, tikėjimo laisvę... Ar aš noriu, kad ją pažeidinėtų, kaitaliotų besikeičiančios valdžios? Ir dėl to nesijausčiau saugi ir laisva? Nenoriu. Noriu stabilumo ir saugumo, sutarimo ir susitarimo valstybėje. Jei Konstitucinis teismas dabar pripažino, kad Konstitucijoje nebuvo įtvirtinti  tiesioginiai merų rinkimai, vadinasi, reikia su tuo susitaikyti ir neieškoti kaltų, o elgtis pagal Konstituciją - taip, kaip esame susitarę. Rinkimų sistema nėra tobula ir dabartiniai politikai, ne tik valdančiųjų partijų, turi tikslą ją patobulinti, ne revoliucingai keisti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams, o kai kurie pasisako ir už tiesioginius seniūnų rinkimus. Belieka tikėtis įvairių partijų sutarimo: reikia ar nereikia pataisos Konstitucijoje dėl tiesioginių merų rinkimų; kiek kadencijų galėtų/turėtų eiti meras ir kt. 

Lijana JAGINTAVIČIENĖ, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:

- Teismo priimtas sprendimas reiškia, kad tiesioginių merų rinkimų neturės likti, jeigu Konstitucija nebus pakeista. Kitaip tariant, nepakeitus Konstitucijos, merus, kaip ir buvo anksčiau, paskirs savivaldos rinkimus laimėjusi partija arba partijų koalicija. Tai mažintų rinkėjų aktyvumą ir neabejoju, kad tam tikrai partijai tai būtų naudinga. Kai galiojo ši tvarka, puikiai prisimename, kiek buvo chaoso pamario krašte – merai, administracijos vadovai ir koalicijos keitėsi ir darbai nebuvo atlikti taip, kaip turėjo būti padaryti. Nėra normalu, kad keturis kartus per kadenciją vyktų pasikeitimai. Aš už tai, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Šis būdas didina ne tik rinkėjų aktyvumą, bet ir mero, administracijos vadovų, koalicijos veiklos stabilumą. Žmonės nori ir turi turėti galimybę išsirinkti savo rajono valdžią. Tiesiog reiktų dar nustatyti mero kadencijų skaičių, kad jie netaptų „amžinais“, ir rasti saugiklius, kurie neleistų jiems jaustis dievukais, mat šiuo metu juos nėra lengva atplėšti nuo kėdės, nors savo institucijai neatstovauja tinkamai. Panaikinus tiesioginius mero rinkimus, būtų padarytas ėjimas prieš rinkėjų valią. Aš už tai, kad ir seniūnus rinktų patys gyventojai. Apskritai žmones reikia kuo labiau įtraukti į savivaldą. Norisi, kad kraštiečiai suprastų, kad jie gali daugiau, nei mano.

Edvardas JURJONAS, Visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“:

- Vienareikšmiškai - už tiesioginius mero rinkimus.

Iki tiesioginių mero rinkimų turėjome chaosą savivaldybėje. Merai buvo vartaliojami pagal Tarybos narių interesus. Didžiausias žmonių išrinkto mero pliusas tas, kad baigėsi politiniai žaidimai savivaldybių tarybose – meras yra tas, kurį išsirenka patys žmonės. Meras, skirdamas ir vadovaudamas administracijos direktoriui bei spręsdamas kitus su vietos bendruomenės interesais susijusius klausimus, yra nepriklausomas nuo įvairiausių politinių manipuliacijų ir interesų grupių. Didelį vaidmenį vaidina mero, kaip bendruomenės nario, autoritetas ir sugebėjimas rasti kompromisus. Nebėra tokių atvejų, kai politinė partija gauna labai menką rinkėjų pasitikėjimą, bet politinio susitarimo, o neretai ir šantažo būdu gauna mero postą. Na, o visos kadencijos metu formuojasi naujos daugumos, kurios lengvai pakeičia merą. Dabar šito nebėra, merą atstatydinti sudėtinga, nepakanka vien politinio noro, reikia ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimo. Į jį gali kreiptis savivaldybės tarybos nariai, tačiau pastarieji privalo teismui pateikti rimtus motyvus ir įrodymus, jog meras netinkamai eina savo pareigas. Tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai, stiprina instituciją, priartina valdžią prie žmonių, skatina žmonių dalyvavimą savivaldybių rinkimuose, aktyvumą. Reikia eiti toliau, išsireikalauti, kad galėtume tiesiogiai rinkti seniūnus. Svarbiausia, kad žmonės pasijaustų savo šalies šeimininkais, kad galėtume kartu kurti savo Lietuvą.

Alina URBONIENĖ, „Laisvė ir teisingumas“:

- Tiesioginių merų rinkimų metu visuomenė pati išsirenka merą, aktyviau dalyvauja rinkimuose, todėl manau, kad geriau būtų padaryti pakeitimus Konstitucijoje ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Tomas BUDRIKIS, Lietuvos socialdemokratų partija:

- Prisiminkime Šilutės rajono savivaldybės valdymo laikotarpį prieš tiesioginius merų rinkimus. Šilutėje kas metus ar dar dažniau vyko perversmai, kurie rajono gyventojams naudos tikrai neatnešė. Tokia dažna merų, vicemerų ir, dažnu atveju, administracijos vadovų kaita neužtikrindavo darbų tęstinumo, o naujų darbų nebuvo įmanoma net pradėti. Būtent dėl to Šilutės kraštas neteko labai daug investicijų, nepradėta įgyvendinti daugybė su Šilutės krašto gyventojų kokybės gerinimu susijusių projektų.

Aš manau, kad tiesioginiai merų rinkimai įnešė stabilumo ir teigiamų pokyčių mūsų savivaldoje, todėl pasisakau už tiesioginius merų rinkimus.

Zigmantas MERLIŪNAS, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai:

- Mano nuomone, kaip ir visur, esmė slypi detalėse. Stabilumo prasme žymiai geriau yra merą rinkti tiesiogiai. Demokratijos prasme taip pat tiesioginiai mero rinkimai yra geriau, nes rinkėjai turi lemiamą balsą ir sprendžia visi norintys tai daryti gyventojai, o ne tik išrinkti Tarybos nariai. Tačiau manau, kad reikia diskutuoti dėl galimų merų kadencijų ribojimo, pavyzdžiui, kad nebūtų galima rinkti to paties žmogaus daugiau kaip du kartus iš eilės, taip suteikiant savivaldai galimybę reguliariai atsinaujinti. Dar manau - svarbu diskutuoti dėl mero galių peržiūrėjimo. Šiuo metu turime situaciją, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o administracijos direktorius paskiriamas, realiai šios abi pozicijos yra labai įtakingos, tačiau jų išrinkimo metodai yra neadekvačiai skirtingi, todėl manau, gal reikėtų pagalvoti apie galių perskirstymą. Apibendrinant, manau, kad būtina tiesioginius mero rinkimus įteisinti Konstitucijoje, tačiau kartu pagalvoti apie platesnę savivaldos rinkimų peržiūrą.