Ar Savivaldybė išprotėjo? Draus puošti eglutes, skinti liepžiedžius, važiuoti dviračiu

Taisyklės sukėlė nemažai abejonių. Pavyzdžiui, atkreiptas dėmesys į draudimą kabinti ant medžių „bet ką“. Politiko A. Endzino nuomone, įrašyti tokį sakinį šventų Kalėdų išvakarėse reikia „turėti drąsos“.

Manipuliacija ar argumentas?

Pirmiausia reikia pažymėti, kad jau ne pirmą kartą tenka stebėti, kad aštresniais klausimais valdančioji daugumos koalicija jau nebeturi vieningos nuomonės. O gal paprasčiausiai ne visi jos nariai ir susigaudo sudėtinguose sprendimų priėmimo labirintuose?

Administracijos direktoriui Virgilijui Pozingiui ir jo savivaldybės darbuotojų komandai Taryba jau parodė špygą spalio mėnesio posėdyje. Tuomet klausimas dėl „Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ nebuvo priimtas. Dauguma Tarybos narių tuomet nusprendė, kad jas reikia parengti atidžiau ir įvertinti rajono gyventojų reikmes. Taip net ir koalicijos partneriai parašė neigiamą pažymį, įvertindami administracijos tarnautojų darbą. Nors ir kaip V. Pozingis gynė savo poziciją, tačiau net svarbiausias argumentas, kad taisykles reikia priimti iki lapkričio pirmos dienos, neįtikino daugumos Tarybos narių.

Mes jau ne kartą regėjome tokį žingsnį, kai administracija nesidrovi pateikti tvirtinti sprendimus paskutinėmis terminų minutėmis, taip apribodama Tarybos narių pasirinkimo laisvę. Ir dažnai argumentacija, o gal net ir sąmoninga tokia manipuliacija terminais, duoda reikalingų rezultatų.

Tačiau spalio 28-ąją šis argumentas nesuveikė, Taryba taisykles grąžino tobulinti.

Pakoreguotas sprendimo projektas buvo teikiamas lapkričio 25-ąją nuotoliniame Tarybos posėdyje. Jo būta sudėtingo, nes taisykles patvirtinti prireikė pakartotinio balsavimo.

Savivaldybė nesusitvarko

Ar galime pasidžiaugti naujomis želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis? Buvo tuo suabejojusių. Lijana Jagintavičienė, pasisakiusi ir uždavusi aibę klausimų, išsakė abejonių dėl naudojamų sąvokų ir atskiros veiklos draudimų, tokių kaip skinti liepžiedžius ar važinėti dviračiais parkuose, kur neįrengti dviračių takai. Neaiški jai ir sąvoka dėl vizualaus medžių teršimo ir kitų veiklų draudimų.

„Akivaizdu, kad savivaldybė nesusitvarko su gerbiamu Petravičiumi, čia daug dalykų, kas jam asmeniškai tinka“, – pastebėjo Tarybos narė.

Pasiūlyta nepritarti šiam sprendimo projektui, o sudaryti darbo grupę iš kompetentingų specialistų ir tinkamai paruošti šį svarbų dokumentą.

Sugalvojo dar vieną netinkantį punktą

Išsakytoms abejonėms dėl taisyklių turinio pritarė ir Audrius Endzinas. Jis atkreipė dėmesį į draudimą kabinti ant medžių „bet ką“. Tarybos nario nuomone, įrašyti tokį sakinį šventų Kalėdų išvakarėse reikia „turėti drąsos“. Pasak A. Endzino, jei neišbrauktų šio sakinio iš taisyklių, tuomet savivaldybės administracijai tektų imtis sankcijų prieš visuotinus gyventojų veiksmus.

Liberalas stebėjosi ir draudimu važinėti dviračiais ten, kur nėra įrengtų dviračių takų.

„Kitaip sakant palei Šyšą iki Nemuno mes nebegalėsime nuvažiuoti – tiesiog ten nėra nei pažymėtų dviračių takų, nei įrengtų“, – kalbėjo A. Endzinas ir pasiūlė šį punktą išbraukti iš taisyklių.

Politinės rietenos

Posėdyje neapsieita be apsižodžiavimo su Tarybos nariu dėl elgesio kultūros.  V. Pozingis ryžosi atsakyti A. Endzinui, tačiau gavo repliką, kad jo niekas neklausė. Tarybos narys pakartojo, kad pasiūlymas pateiktas Tarybai. Vis tik administracijos darbuotojų, rengusių taisykles, munduras buvo ginamas paties direktoriaus.

„Negalima bet kur važinėti dviračiu, visame pasaulyje apibrėžta, kur dviračiu galima važinėti. Kodėl mes svarstome tokį dalyką, įstatyme yra numatyta, kaip ir su mašinomis, kur gali važiuoti, kur negali. Į medžius karstyti bet kokius daiktus negalima. Norite papuošti – prašau, pateikite projektą, suderinkite su administracija pagal visus reikalavimus – nebus jokių problemų, – porino V. Pozingis. – Šiandien medžiai mieste paišomi visokiomis spalvomis, kokiu pagrindu paišomi?“

Tolesnėje diskusijose Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad šios taisyklės yra paruoštos pagal naują Želdynų įstatymo redakciją ir suderintos su Vyriausybės atstove.

Pusmečio neužteko

Taisyklių atsiradimo priežastis -  kovo mėnesį Seimo priimtas naujos redakcijos Želdynų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo lapkričio 1 d. Savivaldybių institucijos iki spalio 31 d. savo interneto svetainėse turėjo paskelbti informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.

Klausimas lieka atviras, kodėl Seime dar kovo mėnesį priėmus naują įstatymo redakciją, kurioje aiškiai ir iš anksto buvo apibrėžti teisės aktų priėmimo terminai, Šilutės r. savivaldybės tarybai pateikiamas prieštaringas dokumentas tada, kai jau svyla padai projektų rengėjams? Nejaugi per pusmetį yra pernelyg sudėtinga paruošti tokį dokumentą, ar paprasčiausiai laukta kieno nors pavyzdžių, kad kaip jau minėjo Tarybos narys A. Endzinas, ir pateikti kieno nors plagiatą?

Tai kieno galios išplėstos?

O štai savivaldybės administracija nesuranda kitų priemonių miesto kraštovaizdžio kūrimui, kaip reglamentuoti draudimus, išplaukiančius iš vieno asmens veiksmų. O kaip bus su seniūnijomis, kur gyventojai tradiciškai norės girliandomis papuošti medžius? Ar pajėgs administracijos direktoriaus deklaruotus veiksmus atlikti senoliai atokiose gyvenvietėse? Ar taisyklės sukurtos tam, kad vieniems „dosnia ranka“ būtų galima dalinti leidimus, pažymint kažkieno asmeninę svarbą valdžioje, o štai kitiems, savaip suprantantiems želdinių ir želdynų apsaugą, parodyti savo galią, nes kitokių priemonių nebesurandama?

Tik ar tas naujas bizūnas bus veiksmingas ir atitinka pagrindinę įstatymo siekiamybę dėl visuomenės dalyvavimo? Juk iš tikrųjų, pasak šio įstatymo leidėjo atstovo, pakeitimų esmė – visuomenės galimybių išplėtimas, o ne jos atskirų veiksmų apribojimas. Pastarieji tikriausiai yra tokie dėl pačios valdžios nesustabdomų veiksmų ir nenoro girdėti.

O gal tikrai reikėtų išklausyti pasiūlymus ir tokius dokumentus rengti ne vienam kabinetiniam darbuotojui, kurio kėdės tvirtumas priklauso nuo lojalumo lygio, o pasitelkti kompetentingus srities specialistus? Gal tuomet ir nekiltų abejonių dėl galimų asmeninių sąskaitų suvedinėjimo.

Perfrazuojant mokslininko Alberto Einšteino mintį, lieka pasakyti: „Begaliniai yra tik du dalykai – valdžios bukumas ir visata. Bet dėl Visatos nesu toks tikras“.