Ar Švėkšnoje piktybiškai medžiojamos katės?

2022-02-09
Suluošinta nelaimėlė iš karto buvo nugabenta pas veterinarą. Asociatyvi nuotr.
Suluošinta nelaimėlė iš karto buvo nugabenta pas veterinarą. Asociatyvi nuotr.
Sulaukėme švėkšniškės prašymo paviešinti žinią apie miestelyje galimai piktybiškai medžiojamas kates. Pasak vietos gyventojos, jų pūkuotasis gyvūnas į namus paršliaužė po savaitės nuo dingimo, su savimi tempiantis ir jį sumedžiojusį nehumanišką įrankį - spąstus su visa grandine. Kaip teigė moteris, gali būti, jog jų augintinis į tokias pinkles pakliuvo ne pirmas, nes dažnai iš kaimynų girdi apie dingstančias kates, kurios į savo buveinę net nebegrįžta.

„Kai susiduri su tokia situacija asmeniškai, nebejuokinga. Suprantu, gal kažkas tokiu būdu saugo savo naminius paukščius, bet taip negalima. Nežinau, kur tie spąstai paspęsti... O jeigu kitą kartą paklius vaikas, - baiminosi švėkšniškė. - Mums mūsų katė - kaip šeimos narys.“ 

Gyvūnėlis dingo prieš pat Kalėdas, o namo grįžo tik praėjus savaitei. Neaišku, kiek laiko jis buvo įkalintas spąstuose, bet panašu, kad ilgokai. Katinėlis buvo labai sulysęs. Gali būti, jog pats medžiotojas atsegė grandinę ir paleido gyvūną tik po kelių dienų kankinimosi stingdančiame šaltyje.

Grįžusi suluošinta nelaimėlė iš karto buvo nugabenta pas veterinarą į Šilutę. Ten jai su narkozės pagalba buvo atlikta pirminė apžiūra ir įvertinta padaryta žala. Dar po dviejų savaičių katei teko amputuoti pėdą. Moteris už suteiktą pagalbą dėkinga operavusiam Šilalės klinikos „Laimingas ūsas“ gydytojui. Gyvūnėlio dar laukia ilgas gydymas. „Teks išmokti vaikščioti su trimis kojelėmis“, - apmaudo neslėpė moteris.

„Kai pasišneku su kaimynais, tai visi apgailestauja ir pasibaisėjo tokiu elgesiu, nesupranta, kaip taip galima elgtis. Mūsų katė yra naminė, ji dažniausiai būna kartu su mumis viduje, bet kartais išleidžiame pasivaikščioti į lauką“, - teigė švėkšniškė. 

Gyvosios gamtos inspekcija nurodo, kad sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas LEISTINAS gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius. Jie nebūtinai turi būti medžiotojai.

Pirmiausia neaišku, ar katė į spąstus pakliuvo privačioje teritorijoje, o spąstų tipas - jau atskiras klausimas. Tačiau svarbiausia – įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Medžiojamos yra lapės, šeškai, varnos, krankliai. Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas. Lietuvoje draudžiama naudoti spąstus, į kurios patekę gyvūnai ilgai kankinasi.

Už tokį gyvūno kankinimą, pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, gali grėsti bauda nuo 579 iki 1 737 eurų.

Sveksnosnaujienos.lt


Straipsnio komentarai

Pamoka2022-02-09
Vieni renka tik škarbonkes, kiti metalą katinus, šunis. Visi jie skaitos sanitarais, nes rūpinasi mūsų aplinka. Anksčiau šuns vieta skaitėsi būda. Dabar be skrupulų atvedę šikina net prie langų.
Kokia tvarka, tokia ir kultūra.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?