Kaip trečią kartą mus suvedė Johanas Gotfrydas Herderis

Labai prasmingai į konferencijos dalyvius kreipėsi gimnazijos direktorė Laima Spirgienė. Ji pabrėžė: „Šiandien mes susirinkome ne tik padiskutuoti apie filosofą, humanistą J. G. Herderį, bet ir plačiau pakalbėti apie bendražmogiškas vertybes ir nuostatas. 2019 m. balandžio 19 d. mūsų gimnazijoje vykusi konferencija ,,Johanas Gotfrydas Herderis ir Herderio gimnazijos palikimas“ baigėsi mūsų įsipareigojimu - pažinti, suprasti filosofą, humanistą J. G. Herderį. Todėl kasmet mūsų gimnazijos bendruomenė kartu su bendraminčiais vėl grįžta prie diskusijos apie J. G. Herderio palikimą, įtaką ir reikšmę, o  vėliau ir prie  istorinio J. G. Herderio vardo grąžinimo gimnazijai“.

Konferencija vyko nuotoliniu būdu, jos metu pranešimus skaitė mokslų daktarai Arvydas Juozaitis, Liucija Citavičiūtė ir Kotryna Rekašiūtė. Pasisakė ir mūsų kraštiečiai – Šilutės liuteronų evangelikų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis bei M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Pranešimai buvo labai skirtingi, bet juos vienijo pagrindinė renginio idėja apie mažos tautos, mažo žmogaus ar bendruomenės svarbą politikoje, kultūrinėje ar visuomeninėje veikloje.

A. Juozaičio pranešimas vadinosi „Rytų ir Vakarų demokratijų dydis...“. Įdomi ir tikrai intriguojanti tema: ar galima pamatuoti demokratijos „dydį“? Ar skiriasi Rytų ir Vakarų demokratijos? Pranešėjas kalbėjo, jog nieko nėra pavojingesnio už... demokratiją. Kodėl? Jo paaiškinimas buvo toks - demokratija yra daugumos valdžia, o daugumai pritarus nusižudė Sokratas, vykdyta mirties bausmė masėms tai stebint skirtingais istorijos laikotarpiais Vokietijoje, SSRS, Prancūzijoje ir daug kur kitur. Tokiu būdu, demokratija buvo tarsi suderinta su prievarta, net pasiektas visuomenės pritarimas prievartai. Čia, A. Juozaičio manymu, ir slypi demokratijos pavojus. Išeitis viena – turime būti atsakingi už demokratiją ir neleisti ja manipuliuoti. Pranešėjas kalbėjo ir apie demokratijos santykį su propaganda, demokratijos ir diktatūros ryšį, demokratijos ir kultūros susiliejimą. Atskirai kalbėta ir apie Rusijos demokratiją.

Dr. L. Citavičiūtė savo pranešimą paskyrė Danieliui Kleinui - „Kuo didis šiandien Kleinas iš Mažosios Lietuvos?“  Pripažinkime, kad dar iš mokyklinio suolo mes išsinešėme šią pavardę, kaip pirmosios lietuviškos gramatikos autorių. Pasirodo, kiek mažai mes žinome apie šį žmogų. Pranešėja pristatė kitas labai įvairias ir nelengvas jo veiklas, darbus, gyvenimo peripetijas ir D. Kleiną įvardijo kaip žmogų, kuris mums padovanojo raidę „Ė“. Kaip netikėtai puikiai nuskambėjo pranešėjos mintis, jog turime būti jam dėkingi už tokį nepakartojamą žodį kaip „TĖVIŠKĖ“. Savo pranešime L. Citavičiūtė vis primindavo, kad ateinantys metai bus D. Kleino metais ir kvietė prisiminti šią tikrai išskirtinę asmenybę.

Dr. K. Rekašiūtė kalbėjo apie J. G. Herderį ir masonus - „Johanas Gotfrydas Herderis: ryšiai su masonais“. Prisipažinkite, jog daugelis iš mūsų, net nesąmoningai, esame susidarę iššankstinę ir gana neigiamą nuomonę apie šią organizaciją. Įdomu tai, kad XIX a. masonai buvo labai populiarūs ir jų veikla visuomenės labui buvo įdomi ir įtraukianti. Ir pats Herderis buvo gana aktyvus ir žinomas tarp masonų savo veikla. Pranešėja pabrėžė, kad ilgainiui Herderio ryšiai su masonais, jų jaunąja karta, silpo, bet buvo akivaizdu, kad ši organizacija suvaidino svarbų vaidmenį filosofo gyvenime.

Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė skaitė pranešimą „Dr. Valteris Didžys – lietuvybės puoselėtojas, Tilžės akto signataras, gydytojas“. Tikrai įdomi vieno žmogaus istorija. Būdamas dar visai jaunas Valteris Didžys dalyvavo pasirašant garsųjį Tilžės aktą 1918 metais. Vėliau likimas jį nubloškė net į tolimąją Australiją ir jo sūnus su šeima prieš keletą metų urnas su jo ir jo žmonos palaikais pargabeno į Lietuvą ir palaidojo Mažosios Lietuvos panteonu vadinamose Rambyno kalno kapinaitėse. Kokia neįtikėtina istorija. Koks ypatingas žmogaus likimas....

Šilutės liuteronų evangelikų kunigas R. Šemeklis kalbėjo apie tai, ką reiškia būti krikščionimi–protestantu sekuliarioje (pasaulietiškoje) aplinkoje. Tai iššūkiai, kurie kyla tikinčiam žmogui ir tikinčiųjų bendruomenei dabarties pasaulyje, ir tai, kaip reikia juos priimti. Tikrai buvo įdomu išklausyti šį pranešimą.

 Konferencijos metu buvo proga pasidžiaugti Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos Vaidos Galinskienės ir jos mokinės Lukrecijos Lazaraitytės veikla saugant ir populiarinant lietuvininkų tarmę, mokytojos Giedrės Pocienės vadovaujamo H. Šojaus muziejaus folkloro kolektyvo „Ramytė“ parengta tikrai įspūdinga programa pagal garsiąją mūsų krašto rašytoją I. Simonaitytę: „Moterystė... pagal I. Simonaitytės kūrybą“. Taip pat galėjome pasigerėti Pirmosios gimnazijos mokinės Vytautės Kubaitytės mintimis po pamokos: „Romantizmas, Herderis ir Mes. Mintys po pamokos...“. Pagalvojau, kokių puikių turime mokinių,  kurie gali sudominti savo įžvalgomis net daug patyrusius ir viską savo srityje žinančius profesorius.

Galiu teigti, kad mūsų konferencija tikrai pavyko. Tokie susitikimai yra tikrai prasmingi ir mums, mokytojams, ir mūsų jaunajai kartai. Jau dabar svarstome ir apie kitą mūsų renginį „Herderio skaitymai 4“. Kokia turėtų būti jo tema? Ji tarsi pati save siūlo – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos  100–osios metinės.

Jeigu būtų norinčių aktyviai sudalyvauti – mūsų renginyje skaityti pranešimą, dalintis kita įdomia informacija, atradimu ar pastebėjimu - kviečiame kreiptis. Visada būsite išgirsti.