Žalieji žmogeliukai perbrenda Skirvytę. Kas tada? Ar NATO gintų Rusnę?

2023-10-27, M. MILINIS, Ve.lt

Jau antrus metus tebesitęsiantis ir kasdien nuožmėjantis karas Ukrainoje, „Hamas“ teroristų reidas į pietinius Izraelio regionus, jūros dugne nutiestos infrastruktūros gedimai, kasdieniai grasinimai susprogdinti mokyklas neleidžia atsipalaiduoti ir verčia prisiminti, kokiame nesaugiame pasaulyje gyvename.

Trečiadienį sulaukta net 2 000 elektroninių laiškų, kuriuose perspėjama apie padėtus sprogmenis. Policija prašo toliau vadovautis atnaujintomis rekomendacijomis ir konsultuotis su policija nurodytu telefono numeriu 8 700 60 000.

Taip pat patariama nenutraukti vykdomų veiklų. Skubiu pagalbos telefonu 112 skambinti tik tuomet, jei apžiūrėjus patalpas ir teritoriją, randamas įtartiną objektą.

Be to, Įstaigoms ir organizacijoms policija siūlo dar kartą peržiūrėti savo evakuacijos planus, įvertinti juos, išbandyti, kaip veikia praktikoje.

Hibridinio karo dalis

Lietuvos Respublikos Seimo narys buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad anoniminiai pranešimai apie ugdymo įstaigose neva padėtus sprogmenis yra hibridinio karo dalis.

„Tai informacinė ataka. Panašią į tą, kurios dabar sulaukia Lietuva, patyrė ir kitos Europos šalys. Prieš kurį laiko panašios atakos surengtos ir ne prieš NATO šalis. Tai yra hibridinio karo dalis, kurios tikslas sukelti paniką, nepasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis.

Kodėl pasirinktos mokyklos, vaikų darželiai? Nes tai yra jautresni objektai. Šiomis atakomis išbandomos ne tik mūsų institucijų pasirengimas, bet ir tėvų reakcija. Jei atakos būtų nukreiptos į kitus objektus, suaugusieji kitaip reaguotų. Dabar taikiniu pasirinktos mokyklos ir vaikų darželiai. Latviai, pavyzdžiui, priėmė sprendimą į atakas nekreipti dėmesio, įstaigų vadovams palikta įvertinti potencialią grėsmę ir tęsti ugdymo procesą“, - kalbėjo A. Pocius.

Susiklosčiusią pasaulio tvarką sutrikdyti siekiančios šalys griebiasi ne tik kibernetinių ginklų. Prieš kelias dienas buvo pažeistas dujotiekis tarp NATO šalių Estijos ir Suomijos, apgadintas ryšio kabelis tarp tos pačios Estijos ir Švedijos. Švedijos ekspertai teigia, kad infrastruktūra galėjo būti susprogdinta. Kas tai? NATO šalių reakcijos patikrinimas ar įžangą į kinetinius veiksmus? Ar metas sunerimti?

Ar NATO gintų Rusnę?

Prisiminus spalio pradžioje įvykusį netikėtą ginkluotų „Hamas“ teroristų reidą į Izraelio teritoriją kyla įvairių minčių apie tai, ar esame saugūs?

Lietuva iš Baltarusijos pusės jau dvejus metus sulaukia pabėgėlių atakų. Pasak A. Pociaus, tai taip pat hibridinio karo elementas, kurį koordinuoja Baltarusijos KGB.

Tačiau mūsų regionui svarbesnė Kaliningrado srities, kurią administruoja Rusijos Federacija, kaimynystė. Didžioji dalis Lietuvos, o tiksliau – NATO, valstybinės sienos eina upių viduriu. Viena šių upių nesunkiai įveikiama, ją galima net perbristi. Tą įrodė prieš keletą savaičių į Rusijos Federaciją iš Rusnės gumine valtimi pasprukęs ir vaiką išsigabenęs Algirdas Švanys.

Jeigu galima pasprukti nepastebėtam, ar esame tikri, kad neįvyks ir atvirkščias veiksmas? O jei žvejais apsimetę per Skirvytę į Rusnę atbristų, arba Nemunu į Šilininkus atplauktų ginkluotų diversantų grupė?

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad rusniškiai nekreipia dėmesio į grėsmingą kaimyną.

„Gali bijoti diena, gali bijoti dvi, bet kai gyveni 50-60 metų, pripranti. Kur dingsime? Nesame sraigės, tų savo namelių neišsineštume. Be to, tikiuosi, kad esame per maži ir kam nesame įdomus. Prognozuočiau, kad jeigu kas nors ir ateitų, tai tik pro mus praeitų ir toliau nueitų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Drobnienė.

Tačiau jei įvyktų rimtas incidentas, ar mes pasiruošęs duoti deramą atkirtį? Tačiau svarbiausia – ar NATO gintų? 

Seimo narys A. Pocius ramina, kad tokiu atveju būtų kalbama ne apie mažą miestelį, o apie NATO teritoriją.

„Ne apie Rusnę eitų kalba, o apie NATO šalį, apie Lietuvą, kuri yra aljanso narė. O NATO teritorija, pagal kolektyvinės gynybos sutartį, būtų ginama. Būtų ginamas kiekvienas colis“, - ramino buvęs kariuomenės vadas.

Svarbu gintis patiems

Seimo narys A. Pocius taip sakė dėjęs daug pastangų, kad gynybai būtų pasirengę ir patys gyventojai, kurie būtų suinteresuoti turėti ginklų savigynai.

Lietuvos policijos duomenimis, šiuo metu savigynai skirtus ginklus turi 32 948 fiziniai asmenys. Kiek ginklų turėtojų gyvena su Kaliningrado sritimi besiribojančių Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijose, Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis sakė, kad tokie duomenys nekaupiami. Todėl negalima pasakyti, kiek asmenų turi ginklus mūsų regione.

Tačiau ginkluotų asmenų mūsų šalyje yra ir daugiau. Įvairios paskirties ginklus mūsų šalyje turi ir medžiotojai, ir šauliai, ir įvairių šaudymo federacijų nariai. Iš viso - Lietuvoje 98 206 asmenys turi 193 658 registruotus ginklus.

Apgynė savo namus

Puikų pavyzdį, kad reikia būti pasiruošus, parodė 25 metų izraelietė Inbalė Liberman, kuri  organizavo kibuco Nir Amo, kuriame gyveno, gynybą. Ji suprato, kad spalio 7-osios teroristų ataka kelia grėsmę. Mergina, kuri, kaip ir visos moterys, buvo atlikusi tarnybą kariuomenėje, buvo atsakinga už gyvenvietės gynybą.

Ji greitai sukėlė kaimynus, lakstė nuo namo prie namo, išdalijo ginklus. Labai greitai buvo organizuota kibuco gynyba, surengtos pasalos, o gyvenvietė tapo neįveikiama tvirtove. Pati I. Liberman nukovė septynis teroristus. Iš viso Nir Amo gyventojai pas Alachą pasiuntė 25 užpuolikus.

Kiti kibucai, kuriuose nebuvo Inbalės Liberman, sulaukė liūdnesnio likimo.

Seimo narys A. Pocius įsitikinęs, kad jei panašus scenarijus susiklostytų Lietuvos pasienyje, agresorius sulauktų deramo atsako.

„Manau, kad ir toje pačioje Rusnėje yra ir medžiotojų, ir šaulių. Reikalui esant susiformuotų ir savisaugos vienetai.

Netoli sienos esančioje Šilutėje yra ir savanorių (Krašto apsaugos savanorių pajėgų) kuopa, kuri turi savo ginklinę ir yra parengusi įvairius planus skirtingiems scenarijams. Manyčiau, reakcija būtų greita ir ryžtinga“, - įsitikinęs A. Pocius.

Buvęs kariškis ramina, kad reakcija į užpuolimą būtų labai greita: „Tikrai greičiau nei per 24 valandas. Nepamirškime, kad kaimyninės valstybės teritorija iš palydovų stebima visą parą.

Aišku, pirmieji judesius pastebėtų pasieniečiai. Kitame Nemuno krante iš anksto matytume asmenų, transporto priemonių sankaupas. Izraelyje, kurio teritoriją užpuolė teroristai, buvo truputį kitaip, nes Gazos ruožas yra labai urbanizuotas regionas.

Todėl net ir stebint iš kosmoso sunku nustatyti, kurie žmonės yra civiliai, o kurie gali kelti  grėsmę. Jei ties Skirvyte, ar tuo pačiu Nemunu, pastebėtume judėjimą, įtartinus asmenis, tikrai suprastume ir atskirtume, kurie yra žvejai, medžiotojai, o kurie negerų kėslų turintys asmenys“.

Ve.lt


Straipsnio komentarai

ABC2023-10-29
Patys jus hibridiniai kvailiai kvadratu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?