Valdžia nori įteikti „dovanėlę“, kurią palyginus - nekilnojamojo turto reforma bus tik žibutės

2023-12-16
Jei pataisos bus priimtos, teks drausti žoliapjoves. Asociatyvi nuotr.
Jei pataisos bus priimtos, teks drausti žoliapjoves. Asociatyvi nuotr.
Finansų ministerija siūlo įpareigoti žoliapjovių savininkus jas apdrausti. Viceministrė Vaida Markevičienė komentuoja siūlymą: tai būtina daryti norint apsaugoti žoliapjovių savininkus, nes žoliapjovių padaryta žala gali būti didelė. Dar siūlymą grindžia Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalavimu. 

Paaiškės iki Kalėdų

Parlamento Biudžeto ir Finansų komitetas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektui – jis numato privalomą, bet neprivalomų registruoti transporto priemonių, įskaitant elektrinius paspirtukus ir žoliapjoves, civilinės atsakomybės draudimą.

Seimo opozicija perspėjo, kad žmonės tikrai liks nepatenkinti ir tokio siūlymo nepriims. Valius Ąžuolas sakė, kad Seimui priėmus tokias pataisas gali tekti drausti žoliapjoves, sunkesnes negu 25 kg ir važiuojančias greičiau negu 14 km per valandą.

„Ar suprantate, kokį furorą sukelsime tautoje, žmonėms? Nekilnojamojo turto reforma bus tik žibutės su tuo, ką čia mes atnešame“, – komitete sakė V. Ąžuolas. „Turėsime ne tiek mitingų aplink Seimą“, – pridūrė jis.

Numato ir paspirtukų draudimą

V. Markevičienė pabrėžė, kad nereikėtų drausti visų žoliapjovių – tik galingas.

„Nesuprantu, kaip gali būti žoliapjovės taip greitai lakstančios, bet jeigu jos pervažiuotų kažkokį žmogų toje pievoje, tai (draudimas – BNS) saugotų jau ir patį savininką, nes žala būtų tikrai didelė“, – komitete teigė viceministrė.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento atstovas Darius Andriukaitis pabrėžė, kad reikėtų drausti tik tas žoliapjoves, kurios atitiktų jos kaip transporto priemonės kriterijų.

„Jeigu žoliapjovė yra ta, kurioje sėdime ir vairuojame, ji bus transporto priemonė“, – teigė jis.

Pataisos taip pat numato elektrinių paspirtukų draudimą, tačiau V. Markevičienė informavo, kad ne visi sunkesni ir greitesni paspirtukai patenka į transporto priemonių, kurias reikėtų drausti, sąrašą.

„Tos, kurias mes dažniausiai matome gatvėse, jos vis dar nepatenka į apimtį, o patenka tik tos sunkesnės ir greitesnės, kurios gali padaryti didesnę žalą“, – teigė viceministrė.

„Tokios nuostatos saugos žmones, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja eisme ir tų traumų įvyksta“, – pridūrė V. Markevičienė, aiškindama būtinybę drausti paspirtukus.

Siūlo nevaryti žmonių iš proto

Seimo opozicijos atstovas siūlė neskubėti į Lietuvos teisę perkelti „tokios direktyvos“ nuostatų: „Dar galime kelerius metus, trejus savo žmonių iš proto nevaryti ir žoliapjovių nedrausti“. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė priminė, kad pataisas reikia priimti iki gruodžio 23-osios, kitaip būtų pažeidimas, kad Lietuva laiku į savo įstatymus neperkėlė ES direktyvos.

Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir paspirtukus, žoliapjoves ir kitas įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Tik priėmus įstatymą gali paaiškėti, kad ES rekomendacijos Lietuvoje suprantamos kaip įpareigojimas.

Taisyklės galiotų visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms iki 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.

Transporto priemonės sąvoka, klerkų, gali būti pritemta iki fantazijos be ribų: vaikiškas vežimėlis, dviratis, vaikiški žaislai ir t. t. Svarbiausias tikslas išplėsti kiek įmanoma daugiau draudikų klientų ratą. Ar kitais metais stumdysime savo vejose apdraustas žoliapjoves, atsakymas bus artimiausiu laiku.

Vertina neigiamai

O ką apie tai mano Šilutės rajono gyventoja?

„Aš turiu kiemo draudimą. Viskas apdrausta, kas jame. Manau, kad nesąmonė. Aš prieš tokius naujus užmojus. Iš to išloš tik  draudėjai“, - sakė pagryniškis Virginijus Bagočius.

Naujakurių gyventojas Kostas Buikys tokį valdžios norą įvardina kaip blogą sprendimą. Vyras neabejoja, kad daugelis žmonių bus tik papiktinti, jei toks įpareigojimas atsiras.

„Žmonės ir be to draudimo jau papiktinti jų sprendimais“, - įsitikinęs pašnekovas.

Šilutiškis Antanas mano, kad valdžios vyrai ir moterys nieko daugiau ir nebenori, kaip tik gerai pasirodyti Europos Sąjungos darinio fone, o Lietuvos žmonės jiems net nerūpi.

„Jei galėtų ir paskutinį kailį nuluptų. Nesugeba nieko, tik žmones apkrauti įpareigojimais. Ir dar nori, kad niekas nevažiuotų iš šalies. Patys vyte išveja žmones iš šalies. Soti kiaulė alkanos nesupras. Tai ir priima įpareigojimus, kuriuos kažin ar patys supranta“, - dėstė pasipiktinęs gyventojas.

Apie tai, ar toks įpareigojimas atsiras, sužinosime jau visai greitai. Pataisas svarstys Seimas – balsavimo rezultatai paaiškės dar iki šv. Kalėdų.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?