Etnografiniam Mažosios Lietuvos regiono herbui pritarta

Šio heraldinio darbo grupė, suburta iš į šį etnografinį regioną įeinančių savivaldybių atstovų, per tą dešimtmetį patyrė daug įvairių nuotykių, kurių dauguma intriguojantys. Ši laikotarpis vertas atskiro rašinio, kuris bus vėliau.

O šiandien galima visiems pasakyti ir pasidžiaugti – pagrindinis darbas jau baigtas – etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbo projektui pritarė Heraldikos komisija. Tačiau šis regiono simbolis įgaus visišką juridinę galią, kai šį projektą savo parašu oficialiu dokumentu patvirtins Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Etnografinio Mažosios Lietuvos herbo autorius – patyręs heraldikos specialistas Arvydas Každailis. Jis sukūrė ne vieną šiandien žinomą ir naudojamą herbą. Dailininkui teko padirbėti labai stipriai ir intensyviai, nes Heraldikos komisijos nariai buvo labai dėmesingi šiam herbui ir jame vis įžiūrėdavo įvairių šio ženklo visumoje nederančių detalių, kurias A. Každailis kantriai taisė ir tikslino.

Ir dar iki pietų minėtos darbo grupės nariai nuotoliu sprendė, kuris iš galimų dviejų variantų būtų labiau tinkamas. Galutinis rezultatas iš dviejų galimų pasirinkimų buvo kone lygus. Panašią dilemą po pietų sprendė Lietuvos heraldikos komisijos nariai. Po svarstymų ir balsavimų galiausiai buvo pritarta tam etnografinio Mažosios Lietuvos regiono variantui, kuris čia ir pateiktas.

Iš viso sukurtas Mažasis ir Didysis herbai, lauko vėliava ir atspaudas. Herbo esmė – toteminis gyvūnas briedis, pasiruošęs kraštą ginti nuo priešų. Viršutinėje dalyje - simbolinis švyturys, kurio spinduliai apšviečia kraštą. Didžiajame herbe yra ir Vydūno žodžiai „Spindulys esmi begalinės šviesos“.