Kas dešimtą Šilutės rajono gyventoją maitina Europos Sąjunga

Pasitaiko bandymų apgauti

Šilutės rajone 2015 metų gruodžio 31 dieną gyveno 45 967 žmonės. Šiuo metu maisto paketus gauna 4 390 bėdžiai iš viso rajono. Pirmadienį, antradienį ir trečiadienį Šilutėje, Žuvų gatvėje esančiuose sandėliuose, susirinko būrelis savanorių, talkinančių nuolat šį darbą dirbančiai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šilutės komiteto paramos maisto produktais koordinatorei Stefai Jusaitienei. Ji teigė, jog maisto paketus šiuo metu gauna žymiai mažesnis skaičius žmonių. Tokio mažėjimo priežastis - pašalpų gavėjų kontrolė, kurią pradėjo Savivaldybės administracija. Prieš penkerius metus nemokamo maisto gaudavo apie 10 tūkstančių gyventojų.

Prabangūs automobiliai, madinga apranga, priauginti moterų nagai, brangūs papuošalai, priklijuotos blakstienos – tuomet tokį vaizdą būdavo galima išvysti ne tik restorane ar prabangiuose renginiuose, o  ir prie patalpų, kuriose dalijami nemokami maisto paketai. Šiuo metu, pasak pašnekovės, paramos atsiimti ateina tik tie, kuriems jos tikrai reikia. Ateina jie pėsčiomis, atvažiuoja dviračiais ar automobiliais, kurie tikrai nėra geros būklės. S. Jusaitienė tikino, kad anksčiau duodami produktai žmonėms buvo prastesni. Pakete nebuvo ir grikių, o kruopos - tik vienos rūšies, o dabar jų įdedama įvairių. Pasitaiko atvejų, kai dalijamas ir cukrus, aliejus, miltai, kondensuotas pienas.

Koordinatorė sakė, jog yra pasitaikę atvejų, kai maistą gaunantys asmenys bandė ją apgauti. „Gali apgauti tik vieną kartą. Žmonės juk viską mato ir pasako. Įsirašau tokius į savo juodąją knygą. O paskui jau tikrai neapgausi“, - su gera nuotaika tęsė pokalbį S. Jusaitienė. Yra atsitikę taip, kad žmogus pasiėmė produktus, o išėjęs iš patalpos dalį jų paslėpė dilgėlėse ir grįžęs tikino, jog savanoriai ne visus jam priklausančius produktus sudėjo.

Nepanorėjo prisistatyti

S. Jusaitienei talkinusios moterys Elytė Miklovienė, Gražina Vilkytė, Greta Šochauskytė ir Elena Mockaitienė neslėpė – joms dienos, kuomet atskuba dalinti maistą nepasiturintiesiems, praeina labai greitai. Sako, kad tada tikrai netrūksta geros nuotaikos, o ir energijos pasikrauna atlikdamos naudingus darbus. E. Mockaitienė įsitikinusi – tokį darbą galėtų dirbti kasdien.

Išėję iš patalpų padarėme išvadą - laukiančių žmonių eilutės ilgis nuolat keičiasi. Atrodo, kad atėjus buvo vos keli, o po keliolikos minučių - štai jau ir keliolika išsirikiavusiųjų laukė savo eilės. Bandėme pasiteirauti, ar jie patenkinti dalinamais maisto paketais. Ne daug kas panoro prisistatyti, mat įsitikinę, jei ką ne taip pasakys – ir to, ką dabar gauna, nebegaus. Nuomonių buvo įvairių. Viena moteris sakė, kad kruopų neįmanoma valgyti, mat jų net vištos nelesa, kita neslėpė – džiaugtųsi, jei prie davinio būtų įdėta arbatos. Visi vienbalsiai tvirtino, kad galėtų duoti aliejaus, miltų ir cukraus kiekvienąkart, nes tai produktai, kurie labiausiai naudojami maisto patiekalų gamyboje. 

Šilutiškė Renata Šimkuvienė norėtų gauti kiekvieną kartą bent miltų, mat mėgsta keptus blynus. Jų iškepti prašo ir į svečius atėję anūkai.

Kita šilutiškė teigė, kad vyrams turėtų būti didesnės porcijos, mat, anot jos, jie daugiau suvalgo. Visi norėtų gauti ir daržovių bei vaisių, o maisto davinių sulaukti ne kas du mėnesius, o dažniau.

Visus pažįsta

Tomis pačiomis dienomis maisto paketai buvo dalijami ir Šilutės seniūnijoje. Čia skubėjo sunkiai besiverčiantieji iš seniūnijos kaimiškosios dalies. Visus su šypsena čia sutiko seniūnijos apskaitininkė Lina Vismantienė, kuri maisto produktus dalija jau apie aštuonerius metus. Ji sakė, kad dabar ateina tik tie, kuriems tų produktų tikrai reikia. Nebeatvažiuoja čia davinio atsiimti prabangiais automobiliais.

Visko ir čia pasitaiko. Buvo atvejų, kai maisto paketo atėjęs žmogus reikalavo, kad maistas būtų duodamas kuriam nors jo artimam žmogui, neva jis tikrai turi būti sąrašuose. „Bet mes bendraujame su žmonėmis. Puikiai visus pažįstame. Jau net dokumentų tikrinti nebereikia. Žinome, kas yra išvykęs, kas turi gauti produktus, o kas ne“, - dėstė L. Vismantienė.

Anksčiau maistą dalijo ir socialinės darbuotojos Lina Ozgirdaitė bei Virginija Murauskienė. Specialistės pasakojo, jog žmonės labai laukia, kada bus dalijamas maistas. Dar dabar joms vis skambina ir teiraujasi, kokiomis dienomis tai bus daroma, mat bijo tą laiką pražiopsoti. Pasitaiko ir taip, kad neateina pasiimti maisto, nes pamiršta. Netrūksta ir tokių, kurie kelia pretenzijas bei reikalauja, jog apie tai, kada bus dalijamas maistas, būtų informuoti asmeniškai.

Nemažai ir tokių, kurie padeda nusenusiems savo artimiesiems, kaimynams, daugiavaikėms šeimoms. Ne vienas žmogus paima produktus iš karto sau ir penkiems savo kaimynams.

Laukia maisto paketų

Nors kaimo žmonės paprastesni, tačiau ir čia pasitaiko nepatenkintų. Ne vienas nervinasi, kad dalijamos vis tos pačios kruopos. Visi nori įvairovės, o ypač miltų, aliejaus, cukraus, bet yra ir tokių, kurie džiaugiasi, jog gauna dribsnių, mat iš jų savo vaikams kepa sausainius.

V. Murauskienė yra girdėjusi, jog tie, kurie vartoja alkoholį, neretai iškeičia aliejų, cukrų ir miltus į naminę degtinę. Matė ji ir tai, kad žmonės, gavę mėsos konservų, juos suvalgo išėję iš seniūnijos pastato.

Iš Sausgalvių kaimo maisto produktų  drauge atvykusios pasiimti kaimynės Aida Telšinskienė ir  Gitana Lešinskienė neslėpė – joms produktai labai reikalingi. „Visi gauti produktai – geri dalykai“, - teigė Gitana. Ji viena augina penkerių metų sūnų. Moteriai nepavyksta rasti darbo, turi neįgalumą. Todėl nemokamas maisto paketas jai didelė parama.

Bronislavas Dembeckas iš Pagrynių visuomet laukia dienos, kada gaus maisto. „Ką duoda, viskuo džiaugiuosi. Nesu išrankus. Viską suvalgau, nieko neišmetu. Nesu girdėjęs, kad kas mestų maistą lauk“, - kalbėjo pagryniškis. Jis, ištaręs ačiū L. Vismantienei už sudėtus produktus, išskubėjo namo.

Šį mėnesį vienam žmogui skirtą maisto paketą sudarė: aliejus, sausainiai, po pakelį žirnių, ryžių, grikių, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košė, mėsos konservų dėžutė.