Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė: „Jau nebėra noro nei rėkti, nei pykti. Kalbi tą patį tekstą kaip maldą šventą, o pasijunti šuns vietoje“

Žmonės šąla, nervinasi...ir nieko negali pakeisti

Pasak D. Drobnienės, dabar gyventojai valandas šąla eilėse norėdami persikelti per užlietą ruožą. Negana to,  vakare po 22-os valandos jie išvis negali palikti salos.

Seniūnė teigia, kad šiuo metu ji iš rankų  nepaleidžia telefono, mat nežino, kada kokios pagalbos gali prireikti. Rusniškių kelionė į Šilutę, kurioje dirba didžioji miestelio gyventojų dalis, prailgo daugiau kaip keletą kartų – nuo 15-20 minučių iki 2 ar net 3 valandų. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ specialiosiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvąsias transporto priemones, gyventojus bei keleivius. Kai vandens lygis pasieks 80 centimetrų, keltuvai nebekels transporto priemonių. „Tuomet lieka sunkvežimis MAN. Šią transporto priemonę mūsų mokinukai vadina šiltnamiu, senukai – tanku. Jis važiuos į Rusnę pagal autobuso grafiką, o turgaus dienomis  dažniau“, - kalbėjo pašnekovė. Ji teigė, kad, kai, salą atskiria potvynio vanduo, žmonės išgyvena daug streso, o juokaudami  ironiškai šmaikštauja, kad  nebegali nei mirti, nei gimdyti, nei sirgti.

Tenka seniūnei išklausyti įvairiausius žmonių prašymus. Pavyzdžiui, vakar devintą dešimtį įpusėjusi močiutė jai pasisakė, kad turi vykti pas gydytoją. Šį vizitą ji atšaukė praėjusią savaitę, bet antrą kartą to padaryti negali, nes gydytojams reikia pasirodyti trečiadienį. Todėl seniūnė turi suorganizuoti, kad ji saugiai ir be eilės būtų perkelta per vandenį ir perduota anūkui, kad šis ją nugabentų pas medikus. Senyvo amžiaus moteris jau kelios dienos itin nervinasi, pergyvena...

Kita moteris, auginanti mažametį vaiką, turi nuvykti pas gydytojus  į Klaipėdos ligoninę. Jai irgi reikės padėti.

Jaučiasi šuns vietoje

Šiuo metu geltonasis leidimas išduotas tik vienam rusniškiui, kuris turi pirmos grupės negalią ir tris kartus per savaitę privalo nuvykti į gydymo įstaigą, kad ten jam būtų atliktos dializės.

Leidimus rusniškiams seniūnė išrašinėja ir savo namuose, mat darbo valandomis ne visi rusniškiai gali ateiti jų pasiimti.

Jei reikia greitosios medicininės pagalbos, nelaukiama, kada ji persikels ir atvažiuos į salą. Ligonį perveža patys ir perduoda medikų globon, kurie laukia kitame krante.

D. Drobnienė sako, kad per kiekvieną potvynį pasitaiko laidotuvių. Tuomet tenka stabdyti perkėlimą ir be eilės kelti laidotuvių proceso dalyvių transporto priemones.

Žmonėms pikta, kad jų vargai – valdžiai nė motais. „Tie vyrams ir moterims, kurie sėdi toli toli Vilniuje, jiems  vienodai šviečia. Jau nebėra noro nei rėkti, nei pykti. Kalbi tą patį tekstą kaip maldą šventą – tą reikėtų taip, o tą taip. Pasijunti šuns vietoje, kurio balsas į dangų neina.  Skaudu“, - guodėsi pašnekovė.

Kažkam tai pramoga - atvažiuoti pasižiūrėti, nufotografuoti,  kaip siautėja potvynis, kaip akyse apledėja speciali technika, kuria vis pavojingiau važiuoti. O rusniškiams - tai  papildomas stresas, kurio gyvenime ir taip netrūksta.

Primename, kad lengvieji automobiliai apsemtu keliu keliami kiekvieną dieną nuo 6 val. iki 22 val.  Po 22 val. reikia kreiptis į Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę, mob. 8 687 74 687.