SOS varpais skambina sodų bendrijos „Rasa“ gyventojai

Kur trumpa, ten trūksta

Didžiųjų, ilgųjų kelių remontui skiriamos didžiulės lėšos iš ES, bet ne tik jais važinėja automobiliai. Namus, darbus žmonėms dažnai tenka pasiekti ir  mažais keliais keleliais, kurie neretai tampa nuolatiniu jais važiuojančių galvos skausmu. Negalėtume teikti, kad Šilutėje keliai neprižiūrimi. Nuo praėjusių metų rekonstruotos Kęstučio, Dariaus ir Girėno gatvės, tvarkomi privažiavimai, ant keliuose esančių duobių uždedamas vienas kitas asfaltbetonio „lopas“. Bet yra ir tokių kelio atkarpų, kuriomis važiuojant galvoje kirba tik vienintelė mintis – ar pavyks ją įveikti su sveikais dantimis ir automobilio ratais?

Už ką mums tokia bausmė?

Pasibaigus asfaltuotai Gluosnių gatvės kelio dangai ir, prasidėjus kokių 300 m ilgio atkarpai link sodų bendrijos „Rasa“, po ilgesnio lietaus prasideda sunkiai įveikiamų kliūčių ruožas. Tuo įsitikino ir šių eilučių autorius praėjusį sekmadienį važiavęs į sodų bendrijos teritoriją. Įveikus šį „dantikračio“ etapą, buvo per anksti apsidžiaugta, nes viename iš galinių sodų automobilis „įsėdo“ permirkusioje kelio provėžoje. Grįžtant pėstute, minėtą kelio atkarpą įveikti buvo paprasčiau dėl didesnės manevravimo galimybės, o, paspartinus žingsnį, galėjai ir pakeliui važiuojantį automobilį aplenkti. Taigi, judant tokiu greičiu, greičiau iš miesto į Juknaičius nuvažiuotum, nei iš sodų iki Šilutės.

Pirmadienį, bendradarbiams pasakojant apie šį nutikimą, į redakciją užėjo „Rasos“ sodų bendrijoje gyenanti Edita Golubovskienė ir ėmė guostis dėl minimos kelio atkarpos. Pasitaiko kartais keistų sutapimų. „Nebežinom nei į ką kreiptis, nei ko paprašyti konkrečios pagalbos. Aš jau aštuntus metus čia gyvenu, o padėtis nė kiek nepagerėjo. Viskas, ką jie padaro – tai po didesnio lietaus nugreideriuoja, bet, iš naujo palijus, vėl – duobė prie duobės,“ – sakė pašnekovė. Paklausta, kaip į šią problemą reaguoja miesto „galva“, seniūnas Raimondas Steponkus, E. Golubovskienė atsakė, kad jis jau visai nebereaguoja. O kai pasakėm, kad ieškosim pagalbos aukščiau, jis atkirto, kad galim kreiptis nors ir į Maskvą. Šiuo atveju, seniūnas tikriausiai norėjo pasakyti į Briuselį, bet tas įsisenėjęs sovietinis palikimas dar kartais paima viršų. Juokas juokais, bet sodų bendrijoje „Rasa“ nuolatos gyvena 70 šeimų, o kur dar atvykstantys ir vasaras praleidžiantys „sezonininkai“? Deja, ką apie tai galvoja seniūnas, iš pirmų lūpų išgirsti nepavyko – jis šiuo metu atostogauja už Lietuvos ribų ir nekvaršina sau galvos dėl problemų, paliktų Šilutėje. Bet kitą savaitę jo apie šį kelio ruožą būtinai paklausime.