Tėvo ašaros kaltinamųjų suole

A. Gumuliakovui inkriminuotas LR BK 132 str. 3 dalis (Neatsargus gyvybės atėmimas). Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Bylos esmė: neatsargus gyvybės atėmimas, pažeidžiant  teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Paprasčiau pasakius, A. Gumuliakovas, surentęs  voljerą dobermanų veislės šuniui, nenumatė, kad šis, pragraužęs medinę vartų konstrukciją, ištrūks ir gali būti pavojingas. Dėl netinkamai laikomo šuns A. Gumuliakovui dar 2015 - aisiais skirta 57 eurų administracinė bauda. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktas tuomet surašytas balandžio  29 dieną, jame nurodyti rasti pažeidimai. Pakartotinas patikrinimas atliktas tais pačiais metais, birželio 26 dieną. Pastarajame akte yra įrašas: „Užtikrinta tinkama šuns laikymo vieta ir fiziologinė būklė“. Abu aktus savo parašu patvirtino A. Gumuliakovo sugyventinė. Beje, teisės aktuose nereglamentuota, iš kokių medžiagų turi būti įrengiamas voljeras.

Negauti atsakymai versdavo nukelti bylos nagrinėjimą

A. Gumuliakovo baudžiamosios bylos nagrinėjimas strigo dėl neatvykstančių liudytojų. Trečiojo posėdžio metu išklausytas svarbus liudytojas, buvęs šilutiškis Šarūnas Poška, persikėlęs gyventi į Radviliškio rajoną. Tačiau pasigęsta liudytojo iš Kauno, kuris po įvykio apžiūrėjo dobermaną. Taip pat trūko UAB „Nuaras“ gyvūnų globos namų pažymos dėl šuns Ramzio klajonių bei sklidusio gando, kad kartą jau ketinta dobermaną užmigdyti? Teismo laiškas nepasiekė, prašymą teko pakartoti.  Gyvūnų globos namų atsakymu buvo suinteresuotos visos teismo šalys, tiek kaltinamąjį ginantis advokatas Antanas Butautas, tiek kaltinimą palaikanti prokurorė Loreta Irena Baguckienė, tiek teisėja Virgina Pankauskienė. Kodėl šuo tapo toks agresyvus? Gal sirgo, gal dėl nepriežiūros, gal jam buvo įkandusi erkė? Į tuos klausimus reikėjo atsakymų. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į vasario 20 dieną.

A. Gumuliakovo byla – per menka kriminaliniam romanui

A. Gumuliakovo baudžiamoji bylą sudaro  trys tomai, apie 600 lapų. Bet geras kriminalinis romanas neišdegtų, nes nėra paslapties. Taip, byla rezonansinė, bet nereikėjo būti dideliais sekliais, kad ją ištirti. Kaltinamasis kaltės neneigia, bet šuns pats neišleido. Kuriam galui tą dobermaną, apkarpytomis ausimis ir uodega, ėjusį per kelias rankas, pasiėmė?! Dėl to net su drauge, vaikelio mama, konfliktavo. Pastaroji ir trys nepilnamečiai šeimos vaikai pripažinti nukentėjusiais. Šeima nepriklauso socialinės rizikos šeimų grupei.  Jos interesus teisme ginantis advokatas (valstybės garantuotas teisinės pagalbos atstovas) Vaclovas Šerlinskas paskutinėje kalboje pabrėžė, kad jo ginamieji atsisakė teikti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir tuo pačiu nekaltina A. Gumuliakovo. Baisi nelaimė ištiko šeimą.

Ketvirtas posėdis – paskutinės kalbos pasakytos

Vasario 20 dieną teisme pirmuoju pakviestas liudyti kaunietis Vytautas Gustaitis, gyvūnų globėjų asociacijos vadovas, šunų dresiruotojas, apžiūrėjęs Ramzį praėjus dviem savaitėms po įvykio. Pasak jo, šuns būklė buvo normali: didelis, fiziškai stiprus, aktyvus dobermanas. Tiesa, nepakankamai įmitęs. Dobermanas šiek tiek su baime bei agresijos požymiais reaguodavo į vyriškos lyties atstovus, o moterys lengvai prieidavo. Nėra pastebėta, kad ausų, uodegos nukirpimas atsilieptų šuns charakteriui, nors Europos normatyvai tai draudžia. Paklaustas, kas galėjo iššaukti šuns agresiją, pažymėjo grobio persekiojimo instinktą. Dėl alkio polinkio nebūtų griebęs vaikelio. V. Gustaitis neslėpė, jog Ramzis darė  laukinio šuns įspūdį, kurį, paleidus nuo pavadžio, nesuvaldysi. Dobermanui stigo suformuotų šuns valdymo refleksų. Tas faktas, kad A. Gumuliakovas tapo ketvirtu jo šeimininku, taipogi rodo, jog šuo, galimai, buvo problemiškas. Dobermanų veislės šunys reikalauja labai daug dėmesio, jiems įgimtas pavydo jausmas. Vienu metu Kaune teko užmigdyti apie 20 dobermanų. Keturkojui susirgus nuo erkės įkandimo, pasikeičia šlapimo spalva, būtini specialūs medikamentai. Liudytojas išsamiai atsakė į teismo šalių klausimus. Po jo parodymus davė dar du liudytojai šilutiškiai, taip pat pagarsinti Onos B. parodymai. Pastaroji Ramziu rūpinosi 8 mėnesius, kol, sustreikavus sveikatai, perleido A. Gumuliakovui. Po mėnesio sužinojusi, jog naujasis šeimininkas skriaudžia Ramzį, prašė jį grąžinti. Aleksandras šuns negrąžino, patarė neklausyti, ką šneka žmonės.

Gautame rašte iš UAB „Nuaras“ sakoma, kad šuo karantino metu atšertas, atsigavęs, judrus, žmonių nebebijo, nekelia grėsmės, todėl netikslinga taikyti eutanaziją. Kaltinamąją kalbą pasakiusi prokurorė  L. I. Baguckienė teigė, jog nereikia vadovautis emocijomis.  A. Gumuliakovas, įvykio dieną buvęs girtas, baustas už šuns nepriežiūrą, galėjo suprasti, jog Ramzis agresyvus, yra įkandęs namuose vaikui, piktai reaguodavo į lėliuką vežimėlyje. Prokurorė, remdamasi teisiniais aktais, prašė skirti A. Gumuliakovui švelnesnę bausmę nei numato įstatymas: tris metus nelaisvės, bausmę atidedant dvejiems metams. Teisiamojo gynėjas A. Butautas kritiškai vertino suregztą kaltinimą, ir, radęs byloje prieštaravimų, remdamasis Šilutės valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos aktais, prašė atsižvelgti į įvairias faktines bylos aplinkybes ir  A. Gumuliakovą išteisinti. Prokurorė, žinoma, atsikirto, bet A. Butautas savo nuomonės nepakeitė, teigė, jog teisiamasis nekaltas. A. Gumuliakovas teisme verkė, su viskuo sutiko, sakė, jog palaidotą sūnelį sapnuoja naktimis. Nesunku jį suprasti.

Dar ne epilogas

Nuosprendis A. Gumuliakovui bus skelbiamas kovo 27 dieną. Byla kebli, žiauri šeimos nelaimė virto kriminaline byla. O ar būta kriminalo? Formalioji teisė jį rado. Šuo ištrūko iš pertvarkyto voljero ir užpuolė vežimėlyje kūdikį. Vaikelio išgelbėti nepavyko. Kaltė mesta tėvui. Skausmo sugniuždyta šeima gniuždoma toliau. Pedantiškai įsikibta į įstatymo raidę, nes reikėjo kaltininko. Gal ne veltui kartais sakoma, kad teisė ir teisingumas kartais prasilenkia iškrapštant lauk žmoniškumą. Nelengvas uždavinys laukia teisėjos sprendžiant A. Gumuliakovo likimą.