Kas gi iš tiesų vyksta H. Šojaus parke arba, kada BLOGAI yra GERAI

„…kalbėkit greitai, nes šiuo metu  tykau  brakonierių Kuršių mariose. Nukapotos šaknys? Apžiūrėsim pirmadienį” – nuramina  Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Mindaugas Pečiulis. Panikos nekelia  ir Klaipėdos RAAD Šilutės skyriaus vedėja Galina Misevičienė, išdidžiai praplaukdama pro mus, aukštakulniais į trinkeles.

 „Vyrai, imkitės pagaliau rimtų darbų”,  - H. Šojaus parke sugėdina mus Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Dalykiškai aiškina  Dionizas Liatukas, darbus atliekančios UAB „Kavesta” direktorius:

„ …techninis projektas atliktas prieš kelis metus ( 2008, aut. pastaba). Vadovaujantis techninio projekto gairėmis sudarytas darbo projektas, kuriuo ir sekame . Ten tiksliai nurodyta darbų eiga, medžiagos, atstumai, aukščiai, gyliai ir t. t. Jei norim, kad pakloti takai būtų patikimi ir ilgaamžiai, privalom nenukrypstamai laikytis darbo projekto. Norint kažką keisti, tektų perrašyti techninį projektą, o tai užtruktų  3 – 4 menesius, rizikinga, kad projekto finansavimas gali būt nutrauktas”.

 Čia prisijungia ir kultūringa Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko nuomonė: „ …na…, nors tie apkapoti gluosniai lyg ir saugotini, bet didelių pažeidimų neužfiksavom”. O viską apibendrina kompetetinga mero pavaduotojo A. Bekerio įžvalga: „ … visi tie apkapoti medžiai - tai invaziniai parkų kenkėjai“.

Mudu su Simonu liūdnai susižvalgom, lyg būtumę pakliuvę į kitą dimensiją, kur moralinės normos apsivertė aukštyn kojom.  „Klausyk, - sako Simonas, - nepameni, Hitleris buvo blogietis ar gerietis”?

„ O jei va, aną močiutę partrenktų mašina , - klausiu aš,- čia būtų blogai ar gerai”? „Paklauskim guru A. Bekerio”, - pasiūlo Simonas

Ar visgi blogai ir yra blogai?

„ Neskubėkit su išvadom, vyrukai, - čia mus prablaivo Roza Šikšnienė, buvusi ilgametė Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė. - Pati esu atlikusi istorinį H. Šojaus parko tyrimą ir aprašiusi parko atsiradimo istoriją. Svarbiausi pasivaikščiojimo takai  čia buvo grįsti skalda. Puikus pavyzdys, kaip turi būti rekonstruojami parkų takai, šiandien galėtų būt ir Palangos botanikos parkas, kur viršutiniam takų sluoksniui tai pat buvo panaudota dolomitinė skalda. Tokia technologija darniai įlieja taką į gamtinę aplinką. H. Šojaus parke  dabar neieškota autentiškumo ir pasirinktos betoninės trinkelės. Ką gi, net tiesiant trinkelių taką, privaloma laikytis gamtos apsaugos įstatymų. Medžio šaknų kapojimas prie pat kamieno su įstatymais nesuderinamas. Joks techninis projektas, jokia institucija neįpareigoja darbų vykdytojo žaloti gamtą. Savivaldybei reikėjo žūt būt įsisavinti pinigus? Geriau būtų, užkasus tuos pinigus į žemę, nei investavus į kultūrinio paveldo naikinimą. Nuogąstauju, kad jei ne iškart, tai po kelių metų sužaloti medžiai ims nykti ir taps nestabilūs, pavojingi aplinkai bei žmonėms. Visa atsakomybė gula ant Savivaldybės pečių. Visuomenė turi tai žinoti.“ Rozai neprieštarauja ir kraštovaizdžio architektas Steponas Deveikis, vienas iš dalinai įgyvendinto 1986 – 1988 parko tvarkymo projekto autorių:

„Kodėl nauju projektu reikėjo platinti takus ten, kur nėra vietos ir negalima? Kodėl reikia rausti gilius lovius, jei parko pėsčiųjų takų konstrukcija buvo tinkamai įrengta (darbus vykdė tuometė Šilutės MSMV) ir, ko gero, užtektų tik pakeisti betonines trinkeles? Skaudi pamoka projekto organizatoriams, finansuotojams, derintojams ir projektuotojams. Netaupu, netvaru, akiplėšiška afera kvepia...

H. Šojaus parkas yra ne šiaip sau želdynas, o valstybės saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 23423), sudarantis H. Šojaus dvaro sodybos kompleksą. Medžių žalojimas yra parko vertingųjų savybių žalojimas, todėl nusikalstama ne tik Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms”.

Edvardas Vitkauskas, UAB „Eksa” vadovas:

„Dalis visuomenės klaidinama arba nesupranta, kaip turėtu būti elgiamasi su naujais projektais, kurių statybos metu neišvengiamai tenka susidurti su augančiais miesto medžiais, jų šaknimis. Taigi, kaip nutiesti naują šaligatvį, suprojektuotą per pusmetrį šalia medžių, išlaikyti visus pagal  STR reikalavimus būtinus smėlio, skaldos ir bortelių sluoksnius ir nepažeisti šaknų?  Vienas iš būdų gali būti šaligatvio pakėlimas aukščiau per keliolika –keliasdešimt centimetrų,  šaknų palikimas smėlio sluoksnyje atsargiai jas nuvalius, užpylus ant jų žvyrą, betonių bortelių pakeitimas plastikiniais.

 Kaip tinkamo statybininkų požiūrio pavyzdį galiu pateikti darbus, kai šalia man priklausančio pastato Lietuvininkų g. 30 specializuota bendrovė klojo trinkeles mašinų stovėjimo aikštelėje per 70cm nuo didžiulės liepos kamieno. Teko tik stebėti, kaip juodžemio sluoksnis rankiniu būdu buvo nuimtas, sutankintas  kartu su šaknimis ir sudėti plastikiniai bortai. Neiškilo net klausimo apie šaknų šalinimą. Penkeri metai tarnauja, patenkintos abi pusės, kokybiškas darbas ir darniai pasielgta su medžiu”.

Bejausmis ir šaltas lyg James‘ o Cameron‘o Terminatoriaus balsas mums skaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu patvirtintos „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių  7-ąjį  punktą: 7.9. Nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo;

7.12. Medžių pomedyje (lajos projekcijos zonoje) darbus vykdyti žemiau pagrindinių skeletinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus), nepažeidžiant šaknų sistemos;

7.13. Nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno.

Dabar jau mes su Simonu visiškai ir galutinai pasimetame. Tai kaip gi čia yra iš tiesų? Blogai yra gerai, ar blogai ir yra blogai? O gal blogai yra gerai tik retkarčiais, kai to labai prireikia Šilutės savivaldybei? Paprastam piliečiui galima ir smegenis išsinarinti besvarstant. Tad, gal tegu geriau  pasvarsto prokuratūra?

2018.06.04 Pilietinė-visuomeninė grupė „S.O.S. Šilutės medžiai” gavo Klaipėdos apskrities Tauragės apylinkės prokuratūros el. Laišką, kuriuo pranešama, kad dėl galimų gamtosaugos pažeidimų, atliekant Šilutės H. Šojaus parko tvarkymo darbus, oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas.