Meras, apibūdindamas įstaigos vadovą, žodžių į vatą nevyniojo

Teisminių ginčų maratonas

Kiekvienas ginčas turi savo ištakas. L. Indriuška nuo 2013-ųjų gruodžio 9-osios iki 2016-ųjų lapkričio 14-osios vadovavo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui  (PSPC). Vienos nuomonės apie jo veiklą nebuvo: kas vertino teigiamai, kas – nepatenkinamai. Tokia buvo nesutarimų pradžia. Konfliktas paaštrėjo, kai rajono savivaldybės sprendimu L. Indriuška buvo atšauktas iš PSPC direktoriaus pareigų. Šilutės rajono apylinkės teismas šį atšaukimą pripažino neteisėtu ir jį panaikino. Tuomet L. Indriuška buvo atleistas iš darbo mero potvarkiu (2016.XI.14). L. Indriuška nepasidavė, bet šį kartą Šilutės teismas jo ieškinį dėl atleidimo iš pareigų atmetė. Sprendimo data – 2017.II.8. Bet tai nebuvo pabaiga. Klaipėdos apygardos teismas (2017.V.11.) panaikino Šilutės teismo sprendimą ir priėmė naują: L. Indriuškos ieškinys iš dalies tenkintinas, jo atšaukimas iš PSPC direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu. Ieškovo naudai už priverstinę pravaikštą nuo 2016.XI.15. iki 2018.XII.9. buvo priteista 8 334,60 eurų vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ginčas dėl atleidimo iš darbo buvo ne vienintelis. Kitas nesutarimų frontas tarp L. Indriuškos ir rajono savivaldybės tarybos, mero – dėl numatomos PSPC reorganizacijos, prijungiant ją prie Šilutės ligoninės. Dėl to taip pat buvo bylinėjamasi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pareiškėju buvo ieškovo vadovaujamas PSPC. Aišku, kad L. Indriuškos santykiai su Savivaldybe tapo įtempti.

Piktos frazės laikraštyje

Po teismų Šilutėje ir Klaipėdoje L. Indriuškos pasipiktinimą sukėlė pernai, lapkričio 17 dienos laikraštyje „Tauragės kurjeris “ (Nr.90) pasirodęs straipsnis „Liutauras Indriuška nebenori vadovauti ligoninei?”. Ši medžiaga buvo patalpinta ir laikraščio internetiniame tinklalapyje.  Taip, ten netrūko šiurkščių epitetų L. Indriuškos atžvilgiu. Kai kurios frazės nebuvo itin etiškos. Tą konstatavo ir teisėja. Kaip teismui raštu paaiškino laikraščio redaktorė, straipsnio autorė Ramunė Ramanauskienė, ji duoto interviu metu pacitavo Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio žodžius. Meras  nepareiškė redakcijai pretenzijų dėl publikacijos. Tokiu atveju, už straipsnyje pateiktą informaciją atsakinga ne redakcija. Štai keli posakiai: „Jis (L. Indriuška) yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas. Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas, jo vadybiniai gebėjimai labai prasti. Negalėjom ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai”.

Pasijutęs nepelnytai pažemintas, L. Indriuška prašė teismo priteisti iš atsakovo V. Laurinaičio neturtinę žalą – 2000 eurų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl viešo asmens kritikos, dėl takoskyros tarp žinios ir nuomonės

Politikai, įstaigų vadovai – vieši asmenys. Jie yra visuomenės dėmesio centre, jiems keliami ne tik didesni moraliniai elgesio reikalavimai, bet ir pakantumas kritikai. Kiekvieno piliečio teisė pareikšti apie juos savo nuomonę, pastabas. Demokratijos pagrindas – nuomonių laisvė. Aišku, ji turi kažkiek atitikti faktines apibūdinamos situacijos aplinkybes, bet pats individo požiūris gali būti net šokiruojantis, atspindėti vien jo įsitikinimus. Tai galioja ir viešų asmenų santykiams, tiesa, išsakydami savo skirtingas nuomones,  jie privalėtų vadovautis tarpusavio pagarbos etiketo standartais, paprasčiau išsireiškus, būti džentelmenais. Teisėja, nagrinėdama bylą, gilinosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją, jos pabrėžiamą saviraiškos laisvę, kaip esminę demokratinės visuomenės vertybę. Žodžiu, auksčiau sėdintys labiau stebimi, jų privatumas mažesnis, o atsakomybė didesnė nei eilinio visuomenės nario. Tokia takoskyra. Ją matome ir tarp teisine prasme traktuojamos skelbiamos žinios bei žmogaus nuomonės. Pirmoji reikalauja pateikiamo fakto duomenų tikslumo, antroji – subjekto subjektyvi nuomonė, kažkiek atspindinti faktines įvykio, reiškinio aplinkybes, kažkiek gal interpretuojanti faktų visumą. Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai apibrėžti Visuomenės informavimo įstatyme (2 str. 33, 69 p.). Teismas nusprendė, kad V. Laurinaitis interviu laikraščiui išdėstė savo neigiamą nuomonę, susidarytą per laiką iš visumos požymių, apie L. Indriušką, kaip viešą asmenį, tarnautoją. Tam paskatino konfliktinė situacija ieškovo vadovautoje įstaigoje, gauti skundai, neigiami atsiliepimai, publikacijos vietos žiniasklaidoje.

Teismas atmetė ieškovo L. Indriuškos ieškinį atsakovui V. Laurinaičiui dėl garbės ir orumo gynimo. Iš ieškovo priteista atsakovui 1600 eurų pastarojo advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 5,44 euro – bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.