Skatinimo pinigai žada audrą: schema abejotina, o sumokame visi

2018-07-30
D.Umbraso ir V.Ščiavinsko nuotr.
D.Umbraso ir V.Ščiavinsko nuotr.

Visuomenės interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) teikiančios įmonės jau keliolika metų skatinamos papildomomis išmokomis. Tačiau ši schema yra ne visai teisėta. Pradėjus bylinėtis grėstų griūtis.

Kiekvienas elektrą naudojantis Lietuvos gyventojas, įmonė ar įstaiga papildomai sumoka už VIAP – jų kaina jau būna įskaičiuota į elektros energijos tarifą.

Kasmet surenkama ir padalijama gerokai per 100 milijonų eurų – didžiąją jų dalį tradiciškai susišluoja „Lietuvos energijos gamyba“, užtikrinanti elektros rezervo paslaugas.

Milžiniškos sumos atitenka ir kogeneracinėms elektrinėms, ir atsinaujinančiajai energetikai. Bet ši schema, kuri atitinka visus valstybės paramos bruožus, niekaip nesuderinta su Europos Komisija, o tai būtina padaryti.

Teks palaukti spalio?

Viešai apie problemą garsiau imta kalbėti po to, kai Energetikos ministerija apsisprendė sudaryti taikos sutartį su Vokietijos bendrove „Danpower“, kuri sutiko nutraukti teismuose įsibėgėjusias bylas su valdžios institucijomis.

Sutartis turėjo įsigalioti nuo rugpjūčio, tačiau dabar ministerija prašo, kad Vokietijos kompanija nukeltų šį terminą.

Mat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik spalį žada pateikti savo sprendimą, ar „Danpower“ skirtas skatinamasis tarifas nepažeidžia viešojo intereso. Mat Vokietijos įmonė dar 2013 metais aukcione laimėjo teisę 12 metų naudotis 5 megavatų elektros skatinimo kvota savo elektrinėje Kaune. Per metus elektros vartotojams tai kainuotų pusantro milijono, o per visą laikotarpį – 18 mln. eurų.

Bet daugelis kitų įmonių skatinamos panaudojant tas pačias VIAP lėšas kur kas didesnėmis sumomis, bet nė vienam teismui iki šiol abejonių nekilo.

Gali kilti lavina

Lietuvos atsinaujinančios energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius vos paskelbus tokią žinią feisbuke svarstė, kad nuo teismo sprendimo labai daug kas priklausys.

Mat jeigu bus nuspręsta, kad VIAP išmokos pažeidžia viešąjį interesą, tokiu atveju tai galiotų ir kitiems jos gavėjams – tiek valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, tiek remiamai „Fortum Heat Klaipėda“ atliekų deginimo jėgainei.

„Taip galime dėl savo tarpusavio santykių aiškinimosi nuskambėti per visą Europos Sąjungą, nors panašios paramos skatinamai veiklai energetikoje schemos veikia visose šalyse narėse“, – aiškino M.Nagevičius.

Panašios nuomonės laikosi ir VIAP skirstymą seniai kritikuojanti Konkurencijos taryba. „Mūsų nuomone, visa paramos, susijusios su VIAP taikymu atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, schema yra neteisėta, nes buvo pradėta įgyvendinti negavus Europos Komisijos pritarimo.

Atsižvelgiant į tai visiems ūkio subjektams pagal šią pagalbos schemą suteikta parama irgi yra neteisėta valstybės pagalba.

Todėl „Danpower“ ar kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nepasinaudojo ar negalėjo pasinaudoti tokia parama, galėtų kreiptis į nacionalinius teismus ar teikti skundus Europos Komisijai“, – teigė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Richard.

Tektų mokėti ir palūkanas

Dar nuo 2011 metų Konkurencijos taryba valstybės institucijas nekart įspėjo, kad VIAP lėšų skyrimas atsinaujinančiajai energetikai atitinka valstybės pagalbos požymius, todėl privalo būti suderintas su Europos Komisija.

Energetikos ministerija 2012 metų rugsėjį Europos Komisijai buvo pateikusi 8 pranešimus apie taikomas VIAP valstybės paramos priemones, tačiau 2012-ųjų lapkritį šiuos pranešimus atšaukė nenurodžiusi jokių motyvų.

Apie paramos, susijusios su VIAP taikymu atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, priemonę ta pati Energetikos ministerija 2016 metais pranešė Europos Komisijai, tačiau teigiamas jos sprendimas nėra gautas, todėl tokia paramos priemonė kaip ir tebėra neteisėta.

Pasak A.Richard, jei Briuselis nuspręstų, kad tokia parama yra nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka, jis galėtų įpareigoti Lietuvą išsiieškoti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą iš jos gavėjų su palūkanomis.

„Nacionaliniuose teismuose suinteresuoti asmenys taip pat galėtų prašyti atlyginti jiems žalą, atsiradusią iš neteisėtai jų konkurentams suteiktos valstybės pagalbos. Tokiu atveju žalą turėtų atlyginti neteisėtos valstybės pagalbos teikėjas“, – teigė Konkurencijos tarybos atstovė.

VIAP: didžiausi gavėjai ir sumos

Per 2017 m. daugiau nei 1500 įmonių ir fizinių asmenų Lietuvoje buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Labiausiai remiama yra „Lietuvos energijos gamyba“ – jai dešimtys milijonų eurų kasmet atseikėjama už užtikrinamą rezervą. Tačiau tokia schema nėra nepriekaištinga konkurencijos požiūriu, nes užtikrinti gamybos rezervą galėtų ir termofikacinės elektrinės.

Didžiausios paramos vėjo energetikos sektoriuje pernai sulaukė Estijos kapitalo bendrovė „Šilutės vėjo projektai“. Didžiausia kogeneracijos skatinimo gavėja yra bendrovė „Fortum Lietuva“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos dėl elektros skatinamojo tarifo Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje, o per 12 skatinimo metų ši parama gali siekti apie 40 mln. eurų.

O 20 didžiausių pernykščių VIAP gavėjų atrodo taip (įmonė ir skirta suma mln. eurų):

„Lietuvos energijos gamyba“ 34, 3

„Šilutės vėjo projektai“ 8,155

„Renerga“ 7,436

„Amberwind“ 7,177

„Naujoji Energija“ 5,662

„Pamario jėgainių energija“ 5,606

„Litgrid“ 5,142

„Fortum Klaipėda“ 3,686

Vilniaus šilumos tinklai 3,486

„Vydmantai Wind Park“ 3,442

„Eurakras“ 2,820

„Šiaulių energija“ 2,689

„Vėjo gūsis“ 2,642

„Energogrupė“ 2,489

„Vėjų spektras“ 2,333

„Šilalės vėjo elektra“ 2,090

„Vėjo vatas“ 1,920

„Litesko“ 1,785

„Iverneta“ 1,769

„Sūdėnų vėjo elektra“ 1,595

Šaltinis: „Baltpool“

lrytas.lt
 

 

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?