Žodžio šviesoje

Maloningasis Kunigaikšti, sunkiai pakilo ranka aprašyti tuos sielos kirčius, tuos juodus debesis, atslinkusius po mūsų nuostabiosios vasaros. Nesuprantami reiškiniai i

Vakarinė Ramiojo vandenyno pakrantė. Vakarėjanti saulė nutiesė sidabrinį taką iki pat kranto. Juo atbėga rami, Kalėdų nakties stebuklų vis dar pilna banga ir iš lėto plačiai, kiek tik akys užma

Dažnai galvodavau, kodėl aš tada nuleidau sparnus, nesiprie&sca...

Malonusis Kunigaikšti, taip buvo, kad mano tėvas lai...

Maloningasis Kunigaikšti, tikriausiai prisimeni tuos laikus,...

Janina Markauskienė: - Paskendusi savo rūpesčiuose, retai pakeliu g...

Pagalvojimai apie meilę Antikos poetė Safo Vos t...