Pykčiu persunkta girtų vyrų „viešnagė“ dėl katino...

2018-08-12, Romualdas Danielius MAŽUTIS

Pakaušę vyrai kartais susigalvoja veiklos, kuri blaiviems niekaip nešautų galvon. Du jauni draugužiai užsikepė nueiti pas kaimyną išsiaiškinti dėl nunuodyto katino. Tariamą pretekstą turėjo ir, įsibrovę į svetimą butą, vedini šunimi, pasikliovė ne diplomatija, bet kumščiais. Diplomatijos ir apgailestavimų prireikė vėliau, kai taikėsi su nukentėjusiaisiais.

Trisdešimtmetis šilutiškis J.K. ir penkeriais metais jaunesnis jo draugas teisėsaugos akiratin papuolė pirmą kartą. Abu vyrai vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteisti. Pirmasis vedęs, bet nedirba, antrasis dirba. Tiesa, J.V. yra baustas administracine tvarka. Savo reputaciją vyrai sugadino pernai, gruodžio 8 dieną, kai, būdami neblaivūs, apie 21 valandą chuliganiškai elgėsi nukentėjusiųjų A.G. ir jo draugės namuose. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta šiemet, liepos 4 dieną.

Kai kalba kumščiai, nėra kada tartis

J.K. ir jo draugas J.V. vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Vakare vyrai išėjo pavedžioti šunį. Sibiro haskių veislės šuo (arktinė kinkomųjų šunų veislė, pasižyminti draugišku būdu) priklausė J.V. Tada ir šovė prasta mintis nudrožti pas A.G. aiškintis dėl nunuodyto katino. Taip teigė J.K. Kadangi jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, visų įvykio aplinkybių gerai neprisiminė, tačiau prisipažino galėjęs suduoti smūgius nukentėjusiajam. Neneigė ir fakto, kad neteisėtai pateko į svetimą butą. Tie prisipažinimai jam pasitarnavo: viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą tapo lengvinančiomis aplinkybėmis.

Ką J.K. „nuveikė“ nukentėjusiojo draugės bute? Pasistengė nekviestas svetelis – vietoje pasisveikinimo trinktelėjo kakta balkone-katilinėje buvusiam A.G. į veidą, pasišvaistė kumščiais. Smogė ne mažiau kaip penkis kartus. Nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, klestelėjo ant suolelio ir rankomis dengėsi nuo mušeikos. Įsibrovėlis nesiliovė smurtavęs. Teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas nustatė A.G. patirtus sužalojimus: dešinio skruostikaulio lanko įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės šoninės sienos lūžis, muštinė lūpos vidinio paviršiaus žaizda, galvos plaukuotosios dalies paviršiaus sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas, nugaros apatinės dalies bei dubens sumušimas. Smūgių žymės rastos visame kūne. Apvanojimo mastai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą. J.K. buvo inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir pagal LR BK 165 str. 1 d. (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas). Šios veikos kaltinamajam galėjo baigtis ir laisvės atėmimu.

Lydėjęs draugą J.V. nebuvo vien žiūrovu: kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į nugarą. Kad taip galėjo būti, jis neneigė, bet teigė bandęs išskirti J.K. ir A.G. J.V. apkaltintas pagal LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) ir įsibrovimą į butą.

Nukentėjusysis ir priešinosi, ir bandė tartis…

Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A.G. parodymai pagarsinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose įstatymo nustatyta tvarka. Nusikaltimo dieną jo draugė su dukra išvažiavo į ligoninę. Buto durys liko neužrakintos. Apie 21 valandą A.G. balkone kūrė krosnį, kai išgirdo atidarant duris. Pamanė grįžus draugę. Bet po svetainę vaikštinėjo kažkieno didokas šuo be pavadėlio. Supratęs, kad bute yra svetimų žmonių, pradarė balkono duris. Pamatė kaimyną J.K. ir J.V. Abu vyrai svirduliavo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Įžengęs į į balkoną J.K. trenkė smūgį kakta jam į veidą, paleido į darbą kumščius. Smūgiai nubloškė A.G. ant suolelio. J.V. stovėjo tarpduryje prie įėjimo į balkoną. Atsistojęs A.G. norėjo išeiti iš siauro balkono, bet kelią užstojo J.K. Pastarasis vėl užsimojo smogti, A.G. išsisuko nuo smūgio, stvėrė aršuolį už rankos bei rūbų ir prispaudė užpuoliką prie kambario lango. Tuomet pajuto du smūgius į nugarą, kuriuos kirto J.V. Nukentėjusysis paleido kaimyną, bandė sakyti, kad šis ateitų kitą dieną ir jie išspręstų tarpusavio problemas. Tik ar girtas klausys?! J.K.vėl puolė muštis. Per grumtynes abu vyrai nuvirto balkono ir virtuvės tarpduryje. J.V. nebesikišo. A.G. pavyko paskambinti draugei, kad iškviestų policiją. Gi kaimynas tebebuvo agresyvus. Netrukus laiptinėje pasigirdo triukšmas ir į butą įėjo draugė kartu su verkiančia dukra.

Moteris smurtautojui neleido pabėgti iš buto

Kai nukentėjusiojo A.G. draugė grįžo į namus, laiptinėje sutiko sprunkantį J.V. su šunimi. J.V. dar spėjo iškeikti moterį už pastabą, kad į svetimą butą atsivedė šunį. Šiai teko dar viena misija: užrakino duris ir neleido pabėgti iš buto smurtavusiam J.K., kol atvyko policija. Ji pripažinta nukentėjusiąja. Nuo įsibrovėlių smurtą patyręs jos draugas sakė, kad abu vyrai priekaištavo dėl kažkokio katino.

Pagirios J.K. ir jo bendrininkui J.V. atnešė sunkių pasekmių: prisiėjo rimtai apgailestauti dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašinėti nukentėjusiųjų, atlyginti žalą. Jiems pavyko susitaikyti su pastaraisiais. Nukentėjusieji sutiko, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios  atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. J.K. ir J.V. taip pat atlygino 157,94 eurų žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už A.G. gydymą. Kadangi abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą, jų padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, nukentėjusieji jiems atleido, todėl baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta. Beje, J.K. išlaiko du mažamečius vaikus. Teisiamiesiems skirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – J.K. ir J.V. privalo per 3 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui po 188,30 euro dydžio (5 MGL) įmokas. Taip reikalą išsprendė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Tomui Leščinskui, kaltinamųjų advokatams Vytautui Kelpšui ir Irmai Grikšelienei.


Straipsnio komentarai

O2018-08-14
Girtuokliams iš vis uždraust ne tik vaikus auginti, bet ir naminius gyvūnus Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?