In memoriam poetei, LEU absolventei Aldonai Sabonytei-Kazlauskienei

2018-08-24, Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugijos bendruomenė

Ir išeiti aš nenoriu niekur jau,

Svetimi kraštai manęs nebevilioja.

Į gimtus namus aš šiandien parėjau

Pakely akacijos man tyliai moja.

Eidama 83-sius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (buv. Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė, poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė.

Velionė gimė 1935-12-02 Švobiškių km., Alovės valsč., Alytaus apsk., valstiečių šeimoje. 1955 m. baigusi Alovės vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Lietuvių k. ir literatūros fakultetą, kuriame tuo metu dirbo iškilios asmenybės - prof. Vincas Auryla (dėstė vaikų literatūrą), docentė Petronėlė Bernadišienė (akcentologiją), vyr. d. J. Cieška (antikinę literatūrą), vyr. d. Dovydas Judelevičius, vyr. d. Elžbieta Mikalauskaitė (fonetiką), doc. Marcelinas Ročka (literatūros teoriją), vyr. d. Aldona Vaitiekūnienė (lietuvių literatūrą), vyr. d. Zigmas Zinkevičius (dialektologiją) ir kt. Šių asmenybių poveikyje formavosi ir brendo būsimosios mokytojos ir poetės Aldonos Sabonytės veiklos pamatas.

Po penkerių studijų metų Vilniaus pedagoginiame institute, A. Sabonytė-Kazlauskienė 1960 m. rudenį pradėjo dirbti Rusnės Kurčių-nebylių mokykloje-internate (nuo 1966 m. pavadinta Rusnės pagalbine mokykla-internatu). Penkerius metus buvo direktoriaus pavaduotoja auklėjamajam darbui. Kartu su šios mokyklos direktoriumi (taip pat Alovės vidurinės mokyklos 2-sios laidos abiturientu) Rapolu Rimašausku 1978 m. parašė ,,Lietuvių kalbos vadovėlį“ 8 kl. (spec. mokykloms). Aldona buvo gerbiama kolegų mokytojų, moksleivių ir jų tėvų. Ji buvo apdovanota ,,Švietimo žymūno“ ženkleliu, įvairiais padėkos raštais, darbo veterano medaliu. Taip pat Aldona buvo aktyvi saviveiklininkė, išsiskyrė balso melodingumu, dainavo Rusnės tremtinių ir moterų ansambliuose. Į užtarnautą poilsį ji išėjo 1995 m., net 45-rius metus atidavusi Lietuvos mokyklai, bet ir toliau talkino pavaduodama darbo koleges.

Sugrįžusi gyventi į tėviškę Dzūkiją, Aldona tęsė poetinę veiklą, Ji tapo Alytaus apskrities literatų klubo ,,Tėkmė“ nare ir Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos nare, išleido 12 poezijos knygų, gerai žinomas „Balta akacijų šviesa“, ir „Pražydo meilė klevuose“. Daug jos komponuotų eilių spausdino Lietuvos savaitraščiai, sukurtiems tekstams buvo kuriamos melodijos, dainuojamos dainos. Pati Aldona dainavo Daugų moterų ansamblyje ,,Suvingio banga“, dalyvaudavo daugelyje poezijos švenčių, susitikimų mokyklose, taip pat skaitė savo eiles poezijos mylėtojams, plačiajai visuomenei.

Reikšdami gilią užuojautą velionės artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad poetės Aldonos Sabonytės-Kazlauskienės šviesus prisiminimas išliks artimųjų, bendražygių, jos buvusių moksleivių ir visų ją pažinojusių atmintyje. Jos poetiškas žodis bus kelrodis jaunimui siekti dainos ir poezijos aukštumų, o mums – jos buvusiems kolegoms, priedermė pratęsti pradėtus darbus ir perduoti juos ateities kartoms.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?