Giesmių skambesys po bažnyčios skliautais

2018-10-15, Sergėjus Gvildys
Renginio akimirkos. S. Gvildžio nuotraukos
Renginio akimirkos. S. Gvildžio nuotraukos

Labai simboliška ir gražu, kad chorinės muzikos festivalis „Vydūno giesmė“ surengtas tame pačiame, Vydūno žodžiais tariant, Dievnamyje, kuriame paskutinei maldai, grįžęs Amžinojo poilsio, jis simboliškai buvo sustojęs prieš atgulant Rambyno kalno papėdėje esančiose Bitėnų kapinaitėse.

2018-ieji paskelbti Vydūno metais

Lietuvos Respublikos Seimas, minint 150-ąsias Mažosios Lietuvos kultūros žmogaus Vydūno gimimo metines, 2018–uosius metus paskelbė Vydūno metais. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo plačia veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų laisva iš esmės, o ne paviršutiniuose dalykuose. Šį tikslą pasiekti, pasak Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę. Todėl jis visą savo gyvenimą pašventė žmogiškųjų idealų paieškai ir jų atskleidimui.

 Filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, kultūros veikėjas, lietuvybės žadintojas Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas) gimė Jonaičiuose (Šilutės r.) 1868 m. kovo 22 d. Šiame krašte jis nuo mažens patyrė sudėtingus dviejų tautų – vokiečių ir lietuvių – santykius. Čia nuosekliai buvo vykdoma tautinių mažumų asimiliavimo politika. Matydamas tautos išnykimo, nutautėjimo grėsmę, Vydūnas visą gyvenimą pakyrė lietuvių tautinės savimonės žadinimui ir ugdymui.

Tautiškumas, kaip žmoniškumo ugdymo sąlyga

Vydūnas tvirtai tikėjo, kad tautiškumas - tai žmoniškumo ugdymo sąlyga. Jis sukūrė laisvos, nepriklausomos asmenybės programą: žmogus sau, tautai, žmonijai, kuri atskleidžia humaniškumu pagrįstus asmens ryšius su tauta.

Anskio ir Marijos Starostų šeimoje vaikams buvo ugdomi meniniai pomėgiai. Būsimasis Vydūnas su trims broliais ir dviem seserimis kartu giedodavo, grodavo. Bendrai muzikuojant ir dainuojant šeimos chore, jis gavo pirmąsias dirigento pamokas. Nešdamas individo ir tautos dvasinio tobulėjimo ir kultūrinio kūrybingumo principus, 1895 m. Vydūnas įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo.  Jis ant Rambyno kalno rengė Dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Šviesaus, gyvo tautos žmogaus idėją, Vydūnas siekė įgyvendinti per lietuvišką dainą, giesmę, muziką, matydamas jose kultūros, kaip žmogiškumo prado ugdymo galimybę. Vydūno vadovaujami Tilžės lietuvių giedotojai, važinėjo po kraštą rengdami koncertus. Viena prie kitos būrė lietuviškas draugijas. Taip išugdė bendrų švenčių, koncertų rengimo tradiciją – Klaipėdos krašto būsimų dainų švenčių užuomazgą.

Pirmasis chorinės muzikos festivalis Šilutėje

Šilutės kultūros ir pramogų centras ėmėsi iniciatyvos surengti chorinės muzikos festivalį, pavadintą „Vydūna daina“. Tai savotiška kraštiečių dovana Vydūnui jubiliejaus proga. Neatsitiktinai pasirinkta ir festivalio vieta – Šilutės evangelikų ir liuteronų bažnyčia. Prie to prisidėjo Šilutės Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų parapija ir kunigas Remigijus Šemeklis. „Gal būt tai galėtų tapti tradicija, kai toks festivalis būtų rengiamas kas penketą metų“, –  kalbėjo renginio vedėjas Saulius Sodonis. -Tokiu būdu būtų grįžtama prie Vydūno, prisimenant šviesaus, gyvo tautos žmogaus kūrimo idėją per dainą, giesmę ir muziką“.

O pirmajame chorinės muzikos festivalyje „Vydūno daina“ dalyvavo keturi kolektyvai. Vokalinis ansamblis „LAUDEAMUS“, vadovaujamas Irenos Šemeklienės,  atliko lietuvių liaudies giesmę „Kaip niekingas, prapuolingas čia žmogaus, šis amžius“  ir Vlado Jakubėno kūrinį „Tyloj tu švenčiausias“.

Šilutės rajono  vokiečių kilmės gyventojų bendrijos choras „Heidė“ skaičiuoja jau 25 gyvavimo metus. Kolektyvui vadovauja Valteris Matulis.  Klausytojai išgirdo šio choro atliekamus kūrinius „Aušros žvaigždė“ ir „Mano kraštas“. Taip pat su choru giedojo ir svečias iš Vokietijos, solistas Bernd Krutzinna.

Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišrusis choras atliko lietuvių liaudies dainą „Už jūrų marių“, John Leavitt kūrinį „Festival sanctus“ ir Vytauto Kernagio aranžuotą chorui dainą „Baltasis paukštis“. Choro vadovė, šios mokyklos absolventė, mokytoja-metodininkė Jolanta Vyšniauskienė, choro koncertmeisterė Živilė Čapienė.

Įspūdingą ir emocingą pasirodymą surengė Vilniaus Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrusis choras „AVE VITA“. Meno vadovas ir dirigentas Kastytis Barisas. Nuskambėjo aranžuota lietuvių liaudies daina „Saulala nusilaida“, Jastin Timberlake „Can‘t stop the feeling“, L. Adomaičio ir G. Paškevičiaus „Kol kartu“.

Baigiantis renginiui, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova šio pirmojo festivalio dalyviams padovanojo atminimo dovanėles. O jungtinis visų dalyvių choras sugiedojo „Vydūno giesmę“.

Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar norite turėti savo verslą?