Išvydę eismo reguliuotoją vairuotojai pasimeta: ką reiškia kiekvienas signalas

2018-10-27, Vytenis Kudarauskas, LRT.lt
E. Blaževič/LRT nuotr.
E. Blaževič/LRT nuotr.

Eismą sankryžose reguliuojantis pareigūnas šiandien tikra retenybė. Tačiau kartais pareigūnams tenka į rankas paimti eismo reguliuotojo lazdelę ir duoti nurodymus vairuotojams. Pareigūnai pripažįsta – vis dažniau vairuotojai nesupranta, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai.

Neveikiantis šviesoforas, avarija ar ypatingų asmenų vizitai – tai dažniausi atvejai, kai gatvėje galima pamatyti policijos pareigūną diriguojantį, kaip važiuoti vairuotojams. Tačiau vis dažniau vairuotojai, išvydę eismo reguliuotoją, pasimeta ir nežino ką reikia daryti.

„Prieš 10–15 metų eismo reguliuotojai buvo dažnesnis reiškinys gatvėje. Šiandien išmanios eismo reguliavimo sistemos stebi eismo srautus, pagal tai reguliuoja šviesoforo signalus, todėl ir poreikiai reguliuoti eismą policijos pareigūnams sumažėję iki minimumo“, – pasakoja Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties specialistas Romualdas Trainavičius.

Tačiau vairuotojams eismo reguliuotojo signalus žinoti būtina. Kaip ir tai, kad jei eismą reguliuoja policijos pareigūnas, jo signalai turi pirmenybę prieš šviesoforo signalus. Tai reiškia, kad jei kažkuria kryptimi dega žalias šviesoforo signalas, bet reguliuotojo gestai ta kryptimi eismą draudžia, – reikia vadovautis pareigūno nurodymais.

Taip pat vairuotojai neturėtų nustebti, jei pamatytų ne vieną, bet kelis eismo reguliuotojus. Tokia praktika galima būti naudojama ypač sudėtingais atvejais, kai eismą reikia reguliuoti didelio eismo intensyvumo sankryžose.

Beje, R. Trainavičius primena, kad stebėdami eismo reguliuotojo signalus eismo dalyviai turi ne tik matyti, bet ir klausyti, nes eismo reguliuotojas švilpuku praneša apie tai, kad netrukus keisis reguliuotojo nurodymai. Taip pat pabrėžiama, kad reguliuotojo signalai rodomi ne periodiškai, tai yra, vienas signalas rodomas ne tam tikrą laiką, o atsižvelgiant į eismo intensyvumą įvairiomis kryptimis.

LRT.lt skaitytojams eismo reguliuotojo signalų reikšmes primena Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis Mantas Meškys.

1. Rankos ištiestos į šalis arba nuleistos


E. Blaževič/LRT nuotr.
 


E. Blaževič/LRT nuotr.

Iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį, o iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas.

2. Dešinė ranka ištiesta į priekį


E. Blaževič/LRT nuotr.

Iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis. Iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę. Iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiama, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros.

3. Ranka pakelta aukštyn


E. Blaževič/LRT nuotr.

Visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi. Vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.



LRT.lt


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!