Karjeros ir šeimos derinimas

Beveik pusė (44,4 proc.) šalies 18–64 metų amžiaus samdomųjų darbuotojų, turinčių vaikų ir artimųjų priežiūros pareigų, negali keisti darbo pradžios ir (arba) pabaigos valandų, 24 proc. – tai daryti gali retai, 15,8 proc. – paprastai gali. Beveik trečdalis (31,9 proc.) samdomųjų darbuotojų nurodė negalintys pasiimti bent vieno laisvadienio nenaudodami kasmetinių atostogų vaikų ar artimųjų priežiūros tikslams, 22,6 proc. – teigė galintys pasiimti laisvadienį.

Keturi iš dešimties (41,1 proc.) gyventojų, auginančių vaikus iki 15 metų, įprastai naudojosi vaikų priežiūros paslaugomis (vaikų lopšelių-darželių, darželių, dienos priežiūros centrų, šeimyninių darželių, mokamomis vaikų auklių, pailgintos dienos grupės ir pan. paslaugomis), 8,2 proc. – naudojosi, bet ne visiems vaikams, pusė (50,7 proc.) – visai nesinaudojo vaikų priežiūros paslaugomis. 53,2 proc. gyventojų, nesinaudojančiųjų minėtomis paslaugomis ar besinaudojančiųjų ne visiems vaikams, nurodė, kad vaikus prižiūri patys arba su sutuoktiniu  / partneriu, 17,2 proc. – mano, kad vaikai gali pasirūpinti savimi patys, 12,8 proc. – kad vaikus padeda prižiūrėti seneliai ar kiti artimieji.

41,7 proc. 18–64 metų amžiaus užimtų arba ankščiau dirbusių gyventojų per savo darbinę karjerą nedirbo bent vieną mėnesį, kad galėtų prižiūrėti vaikus. Nedirbo bent mėnesį 72,8 proc. moterų ir 8,8 proc. vyrų. Moterų karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros gerokai ilgesnės nei vyrų. Kas trečios moters (34,1 proc.) dėl vaikų priežiūros nedirbto laiko trukmė sudarė nuo 1 iki 2 metų, kiek mažiau (29,2 proc.) moterų turėjo pertraukas nuo 2 iki 3 metų. Daugumos (66,5 proc.) vyrų, turėjusių karjeros pertraukų dėl vaikų priežiūros, nedirbto laiko trukmė sudarė iki pusės metų. Atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojosi 74,5 proc. užimtų arba anksčiau dirbusių gyventojų, iš jų – 97,1 proc. moterų ir 2,9 proc. vyrų.

Karjeros ir šeimos derinimo statistinis tyrimas atliktas 2018 m. antrąjį ketvirtį, taikant imčių metodą. Apklausta 9,9 tūkst. 18–64 metų amžiaus gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. Tyrimas 2018 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.