Ar „išloš“ buvusi „Lamatos žemės“ vadovė E. Grinčinaitienė 35 tūkst. litų?

2015-01-21, Stasys BIELSKIS
Buvusi „Lamatos žemės“ projektų vadovė E. Grinčinaitienė teisme galbūt laimės nors vieną dalyką – nereikės grąžinti neva neteisėtai už šias pareigas gautą atlyginimą.
Buvusi „Lamatos žemės“ projektų vadovė E. Grinčinaitienė teisme galbūt laimės nors vieną dalyką – nereikės grąžinti neva neteisėtai už šias pareigas gautą atlyginimą.

2014 metų sausio 3 dienos „Šilokarčemos“ numeryje spausdinome straipsnį „Džiaugsmas prie lovio truko neilgai“. Rašėme, kaip 2012 metų pradžioje susvyravo asociacijos VVG „Lamatos žemė“ valdybos pirmininkės Editos Grinčinaitienės kėdė. Viena iš asociacijos steigėjų ir partnerių – Šilutės rajono savivaldybės administracija – pirmininkės veikloje įžvelgusi galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Žemės ūkio ministerijoje užsakė „Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą. E. Grinčinaitienė buvo atleista iš pareigų ir su „Lamatos žemės“ valdyba tebebylinėjasi iki šiol.

Tąkart Ministerijos auditoriai nustatė pažeidimų, dėl kurių gali kilti rizika, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto milijonai šioje asociacijoje gali būti naudojami neefektyviai.

„Lamatos žemės“ veiklos tyrimą toliau tęsė Nacionalinė mokėjimo agentūra.

E. Grinčinaitienės veiklą tyrė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, skundą jai parašė Šilutės r. savivaldybė, įtarusi, kad „Lamatos žemės“ pirmininkė, šios VVG valdyboje atstovaudama dar ir Rusnės bendruomenei „Rusnės šeima“, 2011 metų spalio 6 dieną vietos projektų atrankos valdybos posėdyje balsuodama už 598 tūkst. litų skyrimą šios bendruomenės parengtam projektui „Viešosios erdvės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.

Po šių tyrimų E. Grinčinaitienė buvo nušalinta nuo VVG valdybos pirmininkės pareigų. Į jos kėdę sėdo aktyvus Vainuto bendruomenės lyderis, vietos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Laurinaitis.

2012 metų kovo 17-ąją į Žemės ūkio ministeriją buvo iškviesta visa Šilutės r. VVG „Lamatos žemė‘ valdyba su pirmininke E. Grinčinaitiene priešakyje. Ten ŽŪM Kaimo plėtros fondo paramos audito skyriaus vedėja Jolanta Čironienė šilutiškius supažindino su audito išvadomis dėl šios organizacijos veiklos.

„Atlikę auditą konstatavome, kad „Lamatos žemės“ veikla vertinama nepatenkinamai. Buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla didelė rizika, kad ES ir Lietuvos biudžeto lėšos yra naudojamos neefektyviai, - tuomet „Šilokarčemai“ išvadas komentavo auditą atlikusi J. Čironienė. – Veiklą mes galime vertinti kaip labai gerą, gerą, patenkinamą ir nepatenkinamą. Per mano trylikos metų darbo laikotarpį tai yra pirmas kartas, kai mes, auditoriai, asociacijos veiklą įvertinome taip blogai. Situacija mane labai nuliūdino, nes tokio paramos lėšų „naudojimo“ dar nebuvau regėjusi – pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų naudojimą, teisės aktai, pagal kuriuos vykdomi viešieji pirkimai, pažeista su Nacionaline mokėjimo agentūra „Lamatos žemės“ pasirašyta sutartis.“

J. Čironienės teigimu, jai susidarė įspūdis, kad didelė paramos pinigų dalis eina į vienos šeimos kišenę. Nacionalinė mokėjimo agentūra tada irgi pradėjo „Lamatos žemės“ pažeidimų tyrimą pagal savo tvarką, nes tik agentūra turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Nemalonumų E. Grinčinaitienė susilaukė ir dar dėl vieno dalyko. Naujasis VVG „Lamatos žemė“ pirmininkas V. Laurinaitis tuomet „Šilokarčemai“ paaiškino, kad E. Grinčinaitienė, dirbdama strategijos vadove, 2011 metų vasario 28-ąją sau dar įsisteigė teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų vadovo pusę etato. Už tai ji gaudavo 1 973,68 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Ir taip dirbo iki 2012 metų liepos 30 dienos, kol „Lamatos žemės“ valdyba ją atleido iš mokamų strategijos vadovės bei projektų vadovės pareigų. E. Grinčinaitienė liko vietos veiklos grupėje paprasta nare, be jokio atlyginimo.

Ji kreipėsi į teismą prašydama darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, negrąžinti jos į projektų vadovės pareigas, bet priteisti iš atsakovės VVG „Lamatos žemė“ 7 368,40 litų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovė „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė teismo pripažinti projektų vadovės pareigybės įsteigimą šioje vietos veiklos grupėje-asociacijoje bei 2011-02-28 darbo sutartį, sudarytą su ieškove E. Grinčinaitiene, neteisėtais bei negaliojančiais ir priteisti iš ieškovės E. Grinčinaitienės 128 393 litus žalos atlyginimo.

Šilutės r. apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 dieną priėmė sprendimą E. Grinčinaitienės ieškinį atmesti, o atsakovės „Lamatos žemės“ priešieškinį tenkinti. Teismas pripažino negaliojančia 2011-02-28 darbo sutartį, sudarytą tarp „Lamatos žemės“ ir E. Grinčinaitienės nuo jos sudarymo datos, o projektų vadovo pareigybę įsteigta neteisėtai. Iš E. Grinčinaitienės priteista 128 393 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, 4 200 Lt bylinėjimosi išlaidų „Lamatos žemei“ ir 4 040 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

E. Grinčinaitienė po tokio teismo sprendimo „Šilokarčemai“ sakė, jog skųsis aukštesnės instancijos teismui.

„Negali būti, kad taip jau Lietuvoje teisingumo visiškai nėra. Mane, kaip pirmininkę, pagal audito išvadas iš pareigų atleido visuotinis „Lamatos žemės“ susirinkimas. Bet tai visiškai nesusiję su strategijos vadovės pareigomis, kaip pagal darbo sutartį dirbančio žmogaus. Ir čia yra visiškai neteisėtas, mano manymu, atleidimas todėl, kad tai yra dvi skirtingos pareigybės. Juk audito išvados buvo taikomos kaip pirmininkui, o ne kaip strategijos vadovui. Kadangi norėjo sutvarkyti pilnai, tai ir tvarkėsi pilnai – be jokios priežasties, be jokio įspėjimo. Taikant tas pačias nuodėmes aš nukentėjau du kartus. Tai tas pat kaip nuteisti žmogų – jis atsėdi kalėjime, išeina ir dar kartą už tą patį sėda. Taip nebūna ir taip negali būti“, - pasakojo E. Grinčinaitienė.

Šilutės r. apylinkės teismo sprendimą ji apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis Šilutės teismo sprendimo nepakeitė.

Aukščiausiojo Teismo nutartis palanki E. Grinčinaitienei

E. Grinčinaitienė pasiskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis š. m. sausio 7 dieną priėmė nutartį Lietuvos Respublikos vardu: „Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui“.

Įdomu, kodėl? Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo:

„Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino projektų vadovės (E. Grinčinaitienės, - red. pastaba) darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms Civiliniame kodekse nustatytu sandorių negaliojimo teisiniu pagrindu ir taikė teisines pasekmes, įpareigodami ieškovę kaip darbuotoją grąžinti atsakovei („Lamatos žemei“) 35 784,43 Lt, apskaičiuotus su mokesčiais pagal šią darbo sutartį. Byloje teismų konstatuota, kad projektų vadovo pareigybės įsteigimu ir darbo sutarties sudarymu, pagal kurią ieškovė pradėjo eiti šias pareigas, pažeistos ne konkrečios įstatymuose įtvirtintos imperatyviosios teisės normos, o atsakovės „Lamatos žemė“ įstatai, kurių 54 punktas numato, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Ieškovė nesikreipė į valdybą dėl projektų vadovo pareigybės įsteigimo, sutarties su ja sudarymo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada, kad atsakovės asociacijos įstatų tvarkos nesilaikymas sudarant darbo sutartį reiškia jos negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį, nes sandoriui šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu turi būti nustatomas sandorio prieštaravimas konkrečioms įstatymų imperatyviosioms teisės normoms. Tokio prieštaravimo nenustačius, teismai neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad darbo sutartis negalioja pagal CK 1.80 straipsnį. Be to, nesant galimybės taikyti restituciją, teismai nepagrįstai sprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 35 784,43 Lt, apskaičiuotus su mokesčiais pagal šią darbo sutartį. Kadangi teisiškai nepagrįstai ši darbo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, tai turi būti iš naujo nagrinėjama bylos ginčo dalis dėl šios darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui teisėtumo, nustatomos su tuo susijusios teisiniam vertinimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Pirmiau nurodyta, kad kasacinis teismas nenustato iš naujo faktinių aplinkybių, todėl joms nustatyti ir įvertinti byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui – Klaipėdos apygardos teismui“.

 


Straipsnio komentarai

zuvis2015-03-18
tai juk ta ZIURKE TURBUT SU ZUVELE TOKIUS REIKALUS TVARKO PER ADVOKATUS Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Joo2015-01-21
Aukščiausiojo teismo nutartį skaityti iki galo: " apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė darbo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, tinkamai neatribojo atsakovės, kaip juridinio asmens, vadovui tenkančios civilinės atsakomybės nuo šios asociacijos darbuotojui tenkančios materialinės atsakomybės pagal darbo teisę". Klaipėdos apygardos teismas minimą sumą priteis ne iš Grinčinaitienės kaip asociacijos darbuotojos, bet iš Grinčinaitienės kaip juridinio asmens vadovo.Taigi 35 t išlošimas vargu ar bus galimas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka