Centralizavus krašto apsaugos sistemos pirkimus, išaugo konkurencija: daugėja pasiūlymų, mažėja pretenzijų

2018-11-16, kam.lt
Srž. Arno Čemerkos nuotrauka
Srž. Arno Čemerkos nuotrauka

„Statistika rodo, kad anksčiau priimti sprendimai pasiteisino, o pastangos pritraukti į krašto apsaugos sistemos konkursus kuo daugiau tiekėjų jau duoda nemažai vaisių“, – sako šių metų pradžioje veiklą pradėjusios Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas.

Didesnis pasiūlymų skaičius, mažesnis pagrįstų pretenzijų kiekis, kiek įmanoma trumpesnis pirkimo laikotarpis nuo jo suplanavimo iki sutarties su tiekėju pasirašymo, – tai tik keletas iš trylikos veiklos efektyvumo rodiklių, kuriais nuo šių metų pradžios agentūra matuoja savo veiklą. Juos agentūra nustatė remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis ir identifikavus labiausiai tobulintinas krašto apsaugos sistemos pirkimų vietas.

Lyginant pirkimų dalyvių skaičiaus dinamiką skirtingais šių metų ketvirčiais, pastebima, kad ypač sumažėjo krašto apsaugos sistemos skelbiamų konkursų, kai juose dalyvauja tik vienas tiekėjas. „Jei pirmąjį šių metų ketvirtį tokių atvejų buvo septyni, trečiąjį ketvirtį šis skaičius sumažėjo iki keturių. Tuo tarpu konkursų, kai dalyvauja du ir daugiau tiekėjų, skaičius išaugo dvigubai. Gausesnis dalyvių skaičius didina konkurenciją tarp tiekėjų, o tai atitinkamai didina pirkimų efektyvumą“, – sako GRA direktorius.

GRA1

Kaip kitą svarbų GRA veiklos vertinimo rodiklį S. Dzekunskas išskiria gautų ir tenkintų tiekėjų pretenzijų skaičių. „Nors kiekvieną šių metų ketvirtį Gynybos resursų agentūros paskelbtų pirkimų skaičius nuolat ir stipriai augo, pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį jų buvo paskelbta 25 , antrą – 28 , o trečią ketvirtį jau 58 pirkimai, tenkintų pretenzijų pirkimų skaičius iš esmės nekito – pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį buvo gauta po vieną pretenziją, o trečią – dvi pretenzijos“, – sako S. Dzekunskas.

GRA2

Taip pat trumpėja pirkimo procedūrų atlikimo laikas – t. y. laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo dienos iki sutarties sudarymo dienos. „Šių metų trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad, imant pagal Viešųjų pirkimų įstatymą atliekamus pirkimus, pirkimų atlikimo trukmės vidurkis yra 54 dienos. Lyginant su pirmojo pusmečio rezultatais, pirkimo procedūrų atlikimo trukmės vidurkis šių metų trečiąjį ketvirtį sutrumpėjo šešiomis dienomis, nežiūrint į tai, kad pirkimų skaičius nuolat didėjo“, – sako S. Dzekunskas.

Be to, Gynybos resursų agentūra ėmėsi ir papildomų priemonių, kad į konkursus pritrauktų kuo daugiau tiekėjų, ypač gamintojų. Viena tokių – prekių gamintojams ar paslaugų tiekėjams tiesiogiai pranešama apie paskelbtus konkursus.

Gynybos resursų agentūros vadovas įsitikinęs, kad gerėjančius krašto apsaugo sistemos rodiklius lemia sutvarkyti vidaus procesai, kai veikla orientuota ne į atskirus proceso etapus, o į galutinį rezultatą.

„Kaip ir buvo tikėtasi, veiklos efektingumą padeda užtikrinti kompetencijos ir žinių koncentracija viename centre. Ypač svarbu tai, kad Gynybos resursų agentūroje konsolidavus įsigijimų procesą, visi proceso dalyviai gali disponuoti ta pačia informacija – taip užtikrinamas ir veiklos skaidrumas“, – teigia direktorius.

Apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje. Šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigyjamą ginkluotę ar jos elementus. Likę 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma. GRA šiais metais administruoja krašto apsaugos sistemos pirkimų už maždaug 338 mln. eurų.

Siekdama efektyvumo Gynybos resursų agentūra taip pat bendradarbiauja ir vykdo bendrus pirkimus su NATO paramos ir įsigijimų agentūra (NSPA), šiuose konkursuose nuolat kviečiamos dalyvauti ir Lietuvos įmonės. Tarp drauge su NATO agentūra vykdomų bendrų pirkimų – savaeigių haubicų „PzH2000“ modernizavimo sutartis, Lietuvos kariuomenei skirtų sunkvežimių, kai kurios kitos karinės įrangos, amunicijos įsigijimai. Pastaraisiais metais kartu su NSPA įgyvendinami ir įvairūs Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo projektai.

Tarp didžiausių šiais metais pačios GRA organizuotų ir įvykusių pirkimų – modulinių ir kilnojamieji statiniai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“, vilkikai su tralais, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 modernizavimas, įvairių maisto produktų, aprangos ir kt. pirkimai.

Šiuo metu Gynybos resursų agentūra administruoja apie 75 procentus visų krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę, tačiau dar nedalyvauja vykdant dalį specifinių – pavyzdžiui, infrastruktūros, informacinių technologijų, medicinos, specialios oro uostų įrangos ir pan. „Tačiau jau nuo antrojo 2019 metų ketvirčio Gynybos resursų agentūra pati organizuos arba, skirdama savo atstovus pirkimų procedūroms organizuoti, koordinuos šiuos specifinius pirkimus. Taip sieksime užtikrinti, kad būtų laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“, – sako Gynybos resursų agentūros vadovas S. Dzekunskas. Tuomet agentūra kuruos jau apie 95 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų procedūrų pagal vertę.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. veikianti Gynybos resursų agentūra yra atsakinga už efektyvų krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą bei jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą: rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę.


Straipsnio komentarai

Tomas2018-11-16
Aišku bus tų neigiamų komentarų, bet aš džiaugiuosi jog mūsų kariuomenę iš pagrindų sutvarkė ir gerina jos kokybę Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?