„Metų ūkio“ nugalėtojai pasveikinti 25 kartą

2018-11-16

Kaunas. „Girstučio“ kultūros ir sporto centre penktadienį apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojai. Konkurse, kuris surengtas 25-ąjį kartą, šiemet dalyvavo 401 ūkis iš 38 savivaldybių, o nugalėtojais tapo 115 ūkių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, kreipdamasis į renginio dalyvius, pripažino, kad pastebėti gerai dirbantį ūkininką yra lengviau, nei pakviesti jį į šią šventę.  „Prieš 25 metus mažai kas būtų patikėjęs, kad šį konkurse rengsime net 25 metus. Jo pradžioje net buvome nustatę kriterijų, kad į konkursą gali pretenduoti tik mažiausiai 10 ha valdantys ūkiai. Dabar toks kriterijus neturi prasmės. Matome, kad puikia gali tvarkytis tiek dideli, tiek maži ūkiai“, – sakė J. Talmantas. LŪS vadovas paminėjo ir opiausius ūkininkams klausimus. Anot J. Talmanto, nerimą kelia kitiems metams iki 985 mln. eurų sumažintos išmokos, kas yra 97 mln. eurų mažiau nei 2018 metais. Ūkininkus piktina, kad valstybė nenumato lėšų melioracijos tvarkymui. Jiems nepriimtini ir svarstymai dėl rizikos fondo kūrimo, nes didžiausią naštą norima užkrauti žemdirbiams. „Niekaip negalima suvaldyti afrikinį kiaulių marą platinančių šernų, vilkų.  Lietuvoje žvėris svarbesnis už žmogų“, – kalbėjo J. Talmantas. Pasak jo, ūkininkams nepatinka, kad tenka konkuruoti su grikiais, pašarais, atvežamais iš kitų šalių, kuriose naudojamos agresyvios augalų apsaugos priemonės. J. Talmantas ragino savivaldybes peržiūrėti šiemet 2-3 kartus padidintus žemės ūkio mokesčius ir juos sumažinti bent 50 proc. LŪS vadovas taip pat Lietuvos derybininkus ragino sieti, kad išmokos mūsų šalies ūkininkams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis. Jei to nepavyks padaryti, ūkininkams derėtų mažinti reikalavimus dėl aplinkosaugos.

Gražina kaimą ir auklėja

Europos Parlamento narys Bronis Ropė pabrėžė auklėjamąją, šviečiamąją konkurso misiją. „Nugalėtojų ūkiai parodo, kokia marga ir įvairi yra Lietuva. Ūkininkų dėka turime gerą, kokybišką maistą. Tai yra BŽŪP rezultatas. Oponuojantiems, kad ūkininkų remti nereikia, ar būsime užtikrinti, kad turėsime gerą maistą, jei šios paramos atsisakytume. Turint galvoje, kad jaunų ūkininkų dalis ES nesiekia ir 6 proc., akivaizdu, kad ūkininkus reikia remti“, – sakė B. Ropė. Jis taip pat pritarė, kad būtina toliau siekti išmokų suvienodinimo visoms šalims. „Stojimo į ES derybų metu buvo sutarta, kad 2013 metais išmokos Lietuvai pasieks ES vidurkį. Šis pažadas jau su didele barzda“, – sakė B. Ropė. Jis jauniausiam konkurso laimėtojui, 22 metų Rokui Macaičiui, kuris Tauragės rajone ūkininkauja su žmona Ingrida, įteikė kvietimą apsilankyti Europos Parlamente. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo, kad vien šis konkursas pagerina kaimo vaizdą. „Ūkininkai turi daug problemų, bet būkime optimistai. Parodykime, kad nesutinkame su tuo, ką mums primeta senoji Europa“, – sakė A. Stančikas. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, kad šis konkursas yra puikus filtras, leidžiantis atrinkti, kokie ūkiai yra rentabilūs, neša pelną, padeda apsispręsti, koks yra tipinis ūkis Lietuvoje. „Ūkininkai visais laikais buvo Lietuvos ramstis. Jų vaikai mokėsi užsienyje, o grįžę į Lietuvą prieš šimtą metų sukūrė atgimimą. Dauguma į Sibirą išvežtų žmonių buvo ūkininkai, dauguma partizanų, juos maitinusių žmonių taip pat buvo ūkininkai“, – kalbėjo ministras. G. Surplys teigė, kad susitikinėja su visų ES šalių žemės ūkio ministrais ir aiškina apie būtinybę suvienodinti išmokas. „Ir toliau tai darysiu. Rodydami savo poziciją galime paveikti ne tik politikus, bet kitų šalių visuomenę“, – mano ministras. Jis pažymėjo, kad šiemet avansai ūkininkams išmokėti anksčiau. Sakė tikįs, kad bus rasta pinigų melioracijai tvarkyti.

Gyvulininkystės ūkiai išsiskiria įvairove

Šiemet tradiciškai tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis, ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 59 augalininkystės, 24 gyvulininkystės, 27 mišrios specializacijos ir po vieną ūkį, užsiimantį akvakultūra (Kėdainių r. I vieta), paukštininkyste (Lazdijų r. I vieta), bitininkyste (Skuodo r. III vieta ) ir kaimo turizmu (Druskininkų r. III vieta ). Be to, po vieną ūkį laiko elnius (Elektrėnų sav. II vieta) ir alpakas (Vilkaviškio r. II vieta).

Dauguma mišrių ūkių yra tradiciniai – juose auginami gyvuliai ir javai. Bet yra ir kitokių kombinacijų: galvijai ir paukščiai, triušiai ir avys, pieniniai galvijai ir dėmėtieji elniai, braškės ir dedeklės, javai ir Lietuvos sunkieji arkliai, melžiamos karvės ir arkliai. Tarp laimėtojų yra 10 ekologinių ūkių: po 3 iš jų mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės, 2 augalininkystės ir po 1 sėklininkystės bei mišrų ūkį. Vidutinis ūkio dydis pagal hektarų skaičių yra 195 ha. Daugiausia hektarų dirbama Kauno r. II vietos laimėtojų Daivos ir Arūno Dirmeikių su sūnumi Tomu bendrame 1 000 ha augalininkystės ūkyje (300 ha nuosava, 700 ha nuomojama žemė). Mažiausiai – 21 ha žemės augalininkystės krypties ūkyje dirba Marijampolės r. III vietos laimėtojai Inga ir Giedrius Stankevičiai. Rokiškio r. I vietos laimėtojai Dangira ir Tomas Davainiai turi nemažą mišrų ūkį: dirba 980 ha (380 nuosavos, 600 ha nuomojamos) ir laiko daugiau kaip 50 galvijų. Pagal žemės naudmenų plotus mažiausi yra netradiciniai ūkiai. Skuodo r. III vietos laimėtojas Valis Jonkus 2 ha plote laiko 500 bičių šeimų, o Šilutės r. III vietos laimėtojai Lina ir Arūnas Šedžiai 4,28 ha ūkyje užsiima uogininkyste, daržininkyste ir gėlininkyste. Daugiausia galvijų nurodė turintys Alytaus r. I vietos laimėtojai Vilė ir Vidmantas Navickai, kurių ūkyje – 350 galvijų, iš jų 210 pieninių karvių. Didžiausią pieninių galvijų bandą turi Raseinių r. III vietos laimėtojai Irena ir Valdemaras Dobrovolskiai, melžiantys 224 karves.

Ne tik augina, bet ir perdirba

Tarp pirmos vietos laimėtojų išsiskiria keli netradiciniai ir tradiciniai ūkiai. Vienas jų – 90 000 vnt. paukščių per metus užauginantys Rūta ir Gintas Cimakauskai iš Lazdijų r. Jie augina kalakutus, vištas, antis, perlines vištas, taip pat dirba 240 ha žemės. Kėdainių rajone nuo 2009 m. ūkininkaujantys Justina ir Dmitrij Kočetovai bei Ramunė ir Donatas Gikniai (sesers ir brolio šeimos) sėkmingai derina akvakultūrą ir augalininkystę. Jų žuvies ūkyje „ŠamŪkis“ auginami šamai, prekiaujama skrosta žuvimi, rūkyta, šaldyta ir konservuota šamų produkcija. Parodoje „AgroBalt 2018“ jų produkcija laimėjo aukso medalį kategorijoje „Už dėmesį sveikai mitybai“.

Varėnos r. ūkininkaujantys Daiva ir Gediminas Baubliai verčiasi ekologine sėklininkyste, o Kupiškio r. ūkininkas Henrikas Gineika ekologiniame ūkyje dirba 150 ha, laiko 130 limuzinų veislės galvijų, turi 200 paukščių – vištų, žąsų. Ūkininkas įsirengęs mėsos išpjaustymo cechą, todėl ūkyje užaugintą mėsą parduoda tiesiai vartotojams. Šilalės r. ūkininkai Edita ir Algirdas Tarozai savo mišriame ekologiniame ūkyje laiko 80 melžiamų karvių ir turi 40 arklių, dirba 150 ha. Beje, Algirdas Taroza jau nemažai metų yra LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas. Tarp pirmos vietos laimėtojų yra LŪS Plungės skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Agrolanka“ valdybos pirmininkas Marijus Kaktys su žmona Aniceta. Pora užaugino 4 vaikus, o ūkininkauti pradėjo 1997 m. Platelių seniūnijoje esančiame Lygiųjų kaime. Šiuo metu dirba apie 240 ha žemės, laiko melžiamų karvių bandą ir augina mėsinius gyvulius. Ūkio modernizavimui naudoja ES lėšas, o pernai pabaigė statyti ir naują fermą, kurioje laiko 100 melžiamų karvių. Modernizuojamame Danutės ir Petro Aukštikalnių pienininkystės ūkyje Biržų r. pluša ne tik Petro, bet ir jo sesers Vitalijos šeima. Jų ūkyje jau 19 m. rengiama „Piemenėlių šventė“, į kurią susirenka ne tik Biržų, bet ir aplinkinių savivaldybių ūkininkai.

Derina kelias žemės ūkio veiklas

Tarp antros vietos laimėtojų – daugiausia maži ūkiai. Tai Vilkaviškio r. ūkininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai, 8 ha žemės auginantys 72 alpakas, ir Ignalinos r. šilauogių ūkį turinti Valerija Aleknienė. Šilauogės dera 11 ha nuosavos žemės plote. Kupiškio r. II vietos ekologinio ūkio šeimininkas Ričardas Barzdenis dirba 250 ha žemės, turi 150 galvijų, iš kurių apie 60 melžiamų karvių ir 30 dėmėtųjų elnių. Pats ūkio šeimininkas yra Lietuvos skalikų augintojų asociacijos prezidentas. Elektrėnų sav. ūkininkaujanti 27 m. Laura Marcinkevičiūtė taip pat savo 30 ha ūkyje augina elnius. Keršių (tėvo su vaikais) mišriame ūkyje Varėnos r. laikoma ne tik 1 500 vnt. dedeklių, bet ir auginamos braškės, užsiimama daržininkyste-sodininkyste, dirbama 68 ha žemės. Daugiausia pieninių karvių tarp antros vietos laimėtojų laiko Plungės r. ūkininkai Jovita ir Alfredas Mikalauskai. Jie taip pat aktyvūs visuomenininkai, spėjantys kasdien pamelžti ir prižiūrėti apie 130 karvių. Trečiosios vietos laimėtojų ūkiai taip pat labai spalvingi. Lazdijų r. Stebulių k. gyvenantis Mantas Jančiukas užsiima triušininkyste ir avininkyste. Dirbdamas šiek tiek per 12 ha, laiko 88 triušius ir 55 avis. Daržininkais-gėlininkais save įvardina Alytaus r. ūkininkai Vitalija ir Algimantas Žemaičiai bei Šilutės r. ūkininkai Lina ir Arūnas Šedžiai. Šalia Darbėnų miestelio Kretingos r. ūkininkaujantys Virginija ir Adomas Poškiai 5 ha plote užsiima sodininkyste ir bitininkyste. Susigrąžinę 1992 m. senelių žemę, pasodino pirmąsias obelis. Siekdami užtikrinti obuolių kokybę, susidraugavo su bitėmis. Pradėjo 1998 m. nuo dviejų šeimų, šiuo metu jų bityne – 80 šeimų. Jonavos r. ūkininkai Kristina ir Marius Palaimai 210 ha plote užsiima sėkline žolininkyste. O Pakruojo r. ūkininkas Saulius Butvilauskas, be augalininkystės, mišriame ūkyje laiko ir 26 Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius, juos veisia.

Ūkininkavimo patirtis – nuo 2 iki 30 metų

Kaip visada, apibendrinant konkurso rezultatus, atkreipiamas dėmesys į laimėtojų vidutinį amžių, pasidžiaugiama vyriausio ir jauniausio laimėtojo pasiekimais. Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., dauguma jų pradėję ūkininkauti nuo 2000 metų. Antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., jie ūkininkauja vidutiniškai nuo 2002–2004 m. Vyriausia 2018 m. konkurso dalyvė yra Filomena Taunytė, Joniškio r. III vietos laimėtoja. Ūkininkė tikriausiai gerai žino ir išmano savo bendravardės gydytojos geros savijautos receptus, nes būdama 78 metų dar puikiai tvarkos 102 ha ūkyje. Paminėjus šią pavardę, salėje pasigirdo ilgi plojimai. Jauniausias konkurso laimėtojas yra šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsiantis 22 m. Rokas Macaitis, Tauragės r. užėmęs II vietą. Jis su žmona Ingrida puoselėja mišrų ūkį, iš viso dirba 177 ha žemės, laiko 100 galvijų (iš jų 60 melžiamų karvių). Anksčiausiai tarp laimėtojų – 1989 m. savo ūkį yra įregistravę Skuodo r. I vietos laimėtojai Reda ir Vidmantas Donielai, 700 ha augalininkystės ūkio šeimininkai. Vėliausiai – 2016 m. Anykščių r. III vietos laimėtojas 29 m. Irmantas Rudokas, turintis 28 ha mišrų ūkį. Tarp 115 konkurso laimėtojų 46 dalyviai nurodė turintys aukštąjį, 27 – aukštesnįjį, 40 – spec. vidurinį, ir 2 – kitą išsilavinimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamo konkurso „Metų ūkis“ vertinimo komisijos rajonuose yra sudaromos iš LŪS rajono skyriaus, LŽŪKT rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus. Konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų laimėtojai. Aktyviausios šiemet buvo Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės, konkurso nerengė Šakių ir Pasvalio savivaldybės.

manoukis.lt


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar išsirinkote savo favoritus savivaldos rinkimuose?