Senoji Švėkšnos sinagoga atkuriama naujam gyvavimo etapui

2018-11-21, Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius
Nuotraukos ir brėžiniai iš Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos skyriaus fondų
Nuotraukos ir brėžiniai iš Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos skyriaus fondų

Švėkšnos centre keletą pastarųjų dešimtmečių merdėjęs mūrinis žydų sinagogos pastatas netolimoje ateityje turėtų tapti vietos bendruomenės susibūrimo vieta. Statinys, iki Antrojo pasaulinio karo tarnavęs gausios miestelio žydų bendruomenės sielovados reikmėms, o ją sunaikinus, keitęs paskirtis - nuo sovietinio kultūros centro iki sporto salės - šiemet pagaliau pradėtas profesionaliai restauruoti.

Švėkšniškiai lengviau atsikvėpė: nuo sunykimo gelbstimas vienas iš įdomiausių miestelio statinių, liudijantis permainingą ir skaudžią XX-ojo amžiaus krašto istoriją. Spalį darbus pradėję bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai intensyviai atlieka tvarkybos darbus: atkuriama pastato perdanga, stogas,restauruojami mūrai. Bus atkurti autentiški  fasadai, langai, durys, lauko bei vidaus dekoras. „Vienas iš retesnių atvejų mūsų krašte, kai tenka iš arti susidurti su žydų istoriniu paveldu, jų statybos ir religijos tradicijomis. Dėl to, kad Lietuva skiria lėšų ir imasi iniciatyvos atkurti ne tik lietuviškąjį paveldą, bet ir kitų tautų sukurtas vertybes, tampame tik turtingesni ir brandesni. Švėkšnai ši sinagoga – svarbi identiteto dalis“,- sako restauravimo bendrovės vadovas Aldas Kliukas, beje, pats kilęs iš Švėkšnos ir matęs varganą  šio statinio egzistenciją sovietiniais bei posovietiniais metais.

Švėkšnos sinagoga centrinėje Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą,  sudegus abiems medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis  iš Tauragės, 1928-aisiais statinys buvo baigtas ir pradėjo funkcionuoti.

Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampio formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų–rytų kryptimis. Pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Pastato tūris vientisas, išskaidytas į dvi dalis: vakarinė pastato dalis – dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė  dalis vieno aukšto - čia buvo erdvi vyrų maldų salė. Istoriniai šaltiniai liudija, jog 1928 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes, taip pat apsilankė ir Švėkšnos žydų bendruomenės maldos namuose.

Per Antrąjį pasaulinį karą gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga. Net ir atkūrus jos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla – tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją Švėkšnos miestelio praeitį.

Lapkričio 16 d. 11val  bus keliamas  vainikas ant stogo.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Manau2018-11-26
kai pastatys ir išremontuos iškart atsiras kam priklauso Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2018-11-26
idomu,kiek dar yra Sveksnoje zydu tautos zmoniu? Komentaras patinka Komentaras nepatinka