Senjorai išgirdo daug naudingos informacijos apie maisto produktus

2018-11-22
Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Lapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) tęstinė paskaita „Sveikatinantys maisto produktai kasdieniniame racione: maisto produktai sveikatai, energijai ir jaunystei išsaugoti“, kurią vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė.

Paskaitoje buvo kalbama apie maisto produktuose slypinčius jaunystės ir sveikatos „priešus“ bei „draugus‘. Lektorė pasidalino teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis bei patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausius sveikatai produktus ir juos derinti. V. Bradauskienė kalbėjo, kad didelę dalį raciono turėtų sudaryti grūdiniai produktai. Viso grūdo gaminiai turi daugiau sveikatai naudingų maisto medžiagų nei gaminiai iš baltų miltų. Norintiems numesti šiek tiek svorio, ji patarė rinktis daržoves, o ne vaisius, nes juose yra gana daug cukraus. Rekomenduojama valgyti obuolius, kurių sėklose yra vitamino B17, saugančio nuo vėžinių susirgimų, bei pektinų, iš organizmo valančių toksinus. Graikiniai riešutai labai pagerina smegenų veiklą. Lektorė teigė, kad sveikatai ypač naudingi yra kiaušiniai, kurių po vieną galima valgyti kiekvieną dieną. Kiaušinio baltymą žmogaus organizmas geriausiai įsisavina.

Susirinkusieji sužinojo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į maisto šviežumą, nes ką tik pagamintas patiekalas turi daugiausiai naudingų maisto medžiagų. V. Bradauskienė kalbėjo, kad reikėtų rinktis kuo natūralesnius, t. y. nevalytus, maisto produktus (pvz., nevalytą druską, rudąjį cukrų ir kt.). Žiemą būtina apriboti pieno vartojimą, nes jis organizme skatina gleivių kaupimąsi. Sveikatai labai naudingos yra pavasarį žaliuojančios garšvos, kiaulpienės, dilgėlės. Nereikėtų pamiršti šaltalankio, turinčio daugybę antioksidantų ir riebalų rūgšties omega-7. Cholesterolį padeda mažinti linų sėmenys, česnakas. Lektorė minėjo, kad reikėtų vengti perdirbtų maisto produktų (pvz., dešrų, rūkytų mėsos gaminių, margarino ir kt.).

Įdomu buvo išgirsti apie pasaulyje šiuo metu populiarėjantį fermentuotą arbatos gėrimą kombučą, gaminamą iš arbatos grybo. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje (JAV) ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D. Lektorė pastebėjo, kad Tibeto gyventojai vartoja daug raugintų produktų, todėl tarp jų yra daug ilgaamžių. Išgirdę daug naudingos informacijos apie sveikatinančius maisto produktus, paskaitos dalyviai neskubėjo skirstytis. Jie lektorei V. Bradauskienei pateikė daug klausimų minėta tema. Paskaita surengta vykdant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?