Devyniasdešimtmetis nesėdi rankų sudėjęs
Steponas Šiaulinskas visuomet laukia grįžtančių. L.Jagintavičienės nuotr.
Teko ir piemenauti
Senjoro pasveikinti atvyko būrys svečių - Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, taip pat Saugų seniūnė Dalia Rudienė ir socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė.
Jubiliatas mielai papasakojo savo gyvenimo istoriją. „Užaugau Lievų kaime, tuometiniame Rietavo valsčiuje. Tėvai buvo juodi darbininkai, žemę nuomojosi iš ūkininkų ir ją dirbo. Tėvelis darbavosi miškuose su arkliu, o mama buvo namų šeimininkė ir prižiūrėjo mus vaikus - mane ir tris seseris. Augau Smetonos laikais. Todėl teko įvairių darbų dirbti – ir piemenauti pas ūkininkus. Baigiau 4 klases. Daugiau mokytis galimybės nebuvo, nes už mokslą reikėjo mokėti, o mes pinigų neturėjome“, - sakė pašnekovas.
Senolio atmintyje išlikę ir sunkūs karo laikai, tačiau apie juos daug kalbėti jis nenorėjo. „Buvo karas. Šaudymai...Vokiečiai, sovietai“, - trumpai užsiminė saugiškis. Jis savo šeimą sukūrė būdamas dvidešimties. Vedė Moniką. Atšokę vestuves, išvyko gyventi į Kaliningrado sritį. „Gyvenome ten dešimt metų. Atsirado vaikų. Nenorėjome jų leisti į rusų mokyklą, todėl grįžome ir įsikūrėme Saugose. Tai buvo 1959 metais. Išėjau dirbti į miško pramonę. Dirbau 29 metus – iki pensijos. Vaikai buvo geri. Nors kartais tekdavo ir pabarti“, - kalbėjo S. Šiaulinskas.
Džiaugiasi gyvenimu
Saugiškis susilaukė trijų sūnų - Sauliaus, Antano, Valento ir dviejų dukterų - Birutės bei Danutės. Tik likimas amžinybėn pašaukė Valentiną.
„Gyvenu gerai. Džiaugiuosi savo šeima. Žiūriu kasdien žinias. Daugiau dabar meluoja, o ne teisybę sako. Dabar šeimos augina po du vaikus ir verkia, kad sunku. Mes sovietiniais laikais auginome penkis. Niekas nieko nedavė. Dabar net pyktis ima, kai jauni žmonės tiek verkia. Reikia dirbti“, - įsitikinęs Steponas.
Senolio didžiausias turtas - 10 anūkų ir 8 proanūkiai. Jam brangus jų dėmesys. Artimieji neslepia džiaugsmo, kad jų senelis – stiprus ir labai darbštus žmogus. Devyniasdešimtmetis kiekvieną dieną pradeda mankšta, nerūko, nevartoja alkoholio, pats namuose susitvarko, gaminasi maistą, šalia esančiame darže įvairių gėrybių užsiaugina. Turi jis ir šiltnamį, o į kapus dviračiu pats nuvažiuoja. Nemoka jis sėdėti rankų sudėjęs.
Straipsnio komentarai
