Štai 11 kraujo rodiklių, kuriuos jūs privalote žinoti sulaukę 30-ies

2018-12-02, vmarkus.lt, lifter.com

Kraujo tyrimas – pirmasis gydytojo paskyrimas, esant paciento negalavimams. Dažniausiai kraują ima iš piršto tą pačią dieną. Kraujo tyrimą galima atlikti ir esant tuščiam skrandžiui – jei reikalingi išsamesni rezultatai.

Kodėl kraują priduoda būdami tuščiu skrandžiu? Nes bet koks maistas gali iš esmės lemti tyrimų rezultatus – pavyzdžiui, padidinti cukraus kiekį kraujyje. Geriausia priduoti kraują ryte, kai organizmas yra pailsėjęs po nakties.

Pagrindiniai kraujo rodikliai:

1. Eritrocitai.

Vyrams norma – (4.0-5.1) * 1012/l, moterims (ne nėščioms) – (3.7-4.7) * 1012/l.
Eritrocitų perteklius pastebimas esant dehidratacijai – diarėjos pasekmės, vėmimas, diabetas, peritonitas, per didelis prakaitavimas, nudegimai. Eritrocitų padidėjimas – normali fiziologinė reakcija lakūnams, aukštikalnių gyventojams, alpinistams, sportininkams.

Jei eritrocitų kiekis sumažėjęs, kalbama apie eritropeniją. Tokios būsenos priežastis gali būti ir fiziologinė – hiperhidratacija (vandens perteklius organizme), ir patologinė – įvairios kilmės anemija.

2. Hemoglobinas (Hb).

Įprasti hemoglobino rodikliai gali kisti – viskas priklauso nuo lyties, amžiaus ir žmogaus fiziologinės būsenos. Sveiko žmogaus vidutinis rodiklis yra 130–160 g/l vyrams ir 120–140 g/l moterims.

Padidėjusį šio baltymo kiekį savo kraujo tyrimuose gali aptikti rūkaliai, aukštikalnių gyventojai, tie, kurie susiduria su dideliais fiziniais krūviais, stresu.

Rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su chronišku širdies ir kvėpavimo nepakankamumu, dehidratacija, inkstų policistoze.

Pagrindinė sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje priežastis yra įvairios kilmės anemija.

3. Trombocitai.

Būtent trombocitai išlaiko kraują tirštą, tirpdo susiformavusius trombus ir saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimų. Normalus kiekis – (180–320) * 109/l.

Padidėjęs trombocitų (trombocitozė) kiekis pastebimas esant įvairiems uždegiminiams procesams (tuberkuliozė, ūminis reumatas, opinis kolitas), ūmiam kraujavimui, anemijai.

Sumažėjęs trombocitų kiekis kraujo serume (trombocitopenija) pastebimas per menstruacijas ir esant normaliam nėštumui. Trombocitopenija atsiranda taip pat sergant skydliaukės, kepenų ligomis, sistemine raudonąja vilklige, sunkia geležies stokos anemija, vartojant tam tikrus vaistus.

4. Leukocitai.

Imuninės sistemos ląstelės, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Vyrų ir moterų norma – (4.0-9.0) * 109/l. Tik jei leukocitų daugiau nei norma 2–3 kartus, būtina skelbti pavojų.

Tai gali būti bakterinės infekcijos, ūmaus uždegiminio proceso, alerginės rakcijos, intoksikacijos, kraujo netekimo, miokardo infarkto ir kitų ligų požymis.

Jei leukocitų rodiklis žemiau už normą, būtinai pasitikrinkite dėl bakterinės infekcijos, sunkios formos gripo arba hepatito, net onkologinių ligų.

5. Gliukozė.

Įprasti sveiko žmogaus rodikliai – 3,5–6,5 mmol/l. Jei pastebimas gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas, dažniausiai tai signalizuoja apie cukrinį diabetą.

Gliukozės sumažėjimas rodo, kad jūsų maisto racionas nesubalansuotas, maistas skurdus, valgote nereguliariai.

6. Bendrasis bilirubinas.

Pagal jį galima nustatyti kepenų būklę. Jo rodiklis neturi viršyti 20,5 mmol/l. Jo padidėjimas pastebimas esant hepatitams, tulžies pūslės akmenims arba eritrocitų pažeidimams.

7. ENG ir ENR

Tai – eritrocitų nusėdimo greitis, kurio rodikliais remiamasi ligos eigoje. Moterims norma – 2–15 mm/l, vyrams – 2–10 mm/l.

Štai ką rodo ENG rodiklių padidėjimas: infekcinių ligų buvimą, uždegiminius procesus, reumatoidinį artritą, raudonąją vilkligę, vaskulitą, onkologines ligas, anemiją, nudegimus, traumas ir t. t.

ENG gali būti sumažėjęs vegetarams, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų, esant įvairioms ligoms, kurios mažina eritrocitų nusėdimą, esant chroniškam širdies nepakankamumui arba plaučių ligoms.

8. Kreatininas.

Inkstų būklės indikatorius. Normali kreatinino koncentracija yra 0,18 mmol/l. Padidėjimas – inkstų nepakankamumo požymis.

Sumažėjęs kreatinino lygis pastebimas pavartojus kortikosteroidų, badaujant, laikantis vegetariškos dietos, sergant chroniškomis kepenų ligomis, sumažėjus raumenų masei, I ir II nėštumo trimestrą.

9. Bendrasis baltymas.

Jo norma – 60–80 g/l. Bendrojo baltymo nukrypimai nuo normos – signalas apie įvairių organizmo veiklų sutrikimą, kuriuos gali nustatyti tik patyręs gydytojas.

10. Geležis.

Geležies kraujyje norma moterims – nuo 9 iki 30 mmol/l, vyrams – nuo 12 iki 31 mmol/l.

Dažniausiai pastebimas būtent sumažėjęs geležies kiekis kraujyje. Pagrindinės tokios būklės priežastys: didelis kraujo netekimas (pavyzdžiui, per mėnesines), netinkamas maisto racionas, geležies pasisavinimo pažeidimas, padidėjęs šio mikroelemento poreikis.

Geležies kraujyje trūkumas sukelia organų ir audinių deguonies badą, todėl geležies deficito anemiją būtina kuo skubiau gydyti.

11. Cianokobalaminas (vitaminas B12).

Vitamino B12 kraujyje norma moterims ir vyrams yra 148–616 pmol/l.

Cianokobalamino trūkumas sukelia kraujo susidarymo pažeidimus, neurologinių sutrikimų simptomų atsiradimą (psichikos sutrikimai, polineuritai, nugaros smegenų pažeidimas).

Vitamino B12 kiekio sumažėjimas gali sukelti inkstų, kepenų, kraujo, onkologines ligas, leukemiją.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar išsirinkote savo favoritus savivaldos rinkimuose?