Drausti ūkinius gyvūnus bus lengviau

2018-12-27

Nuo 2019 m. sausio 1-osios padidinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, teikiamos paramos dalis ir sumažinamas draudimo nuostolio slenkstis.

Paramos intensyvumas nuo buvusių 65 proc. didinamas iki 70 proc. Tokia dalimi bus kompensuojamos sumokėtos draudimo įmokos sumos (neviršijant apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio). Vadinasi, jei anksčiau būdavo kompensuojama 65 Eur draudimo įmokos, tai pagal naująją tvarką bus kompensuojama 70 Eur, jeigu ta įmoka siekia 100 Eur.

Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko ar ne.

Pareiškėjas sudaromoje draudimo sutartyje turi numatyti sąlygą prisiimti tam tikrą nuostolių dalį. Anksčiau nuostoliai turėjo sudaryti daugiau kaip 30 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės. Dabar draudėjo nuostolio slenkstis (t.y. galima draudimo išmoka esant mažesnei žalai) yra sumažintas iki 20 proc. Taigi, jei iki šiol kritusių gyvūnų vertė sudarydavo 25 proc. vidutinės metinės vertės, tai buvo nedraudiminis įvykis, o pasikeitus tvarkai, jau bus traktuojamas kaip draudiminis.

Komercinis pasiūlymas ar paslaugų pirkimas?

Kad patirtos išlaidos (draudimo įmokos) būtų laikomos tinkamomis finansuoti, svarbu tinkamai sudaryti draudimo sutartį. Tai pirmasis žingsnis, kurį turi žengti ūkininkas.

Kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 tūkst. Eur, draudimo sutarčiai sudaryti reikia gauti ne mažiau kaip trijų skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus. Tuo atveju, jei pareiškėjas, apklausęs ne mažiau kaip tris draudikus, trijų komercinių pasiūlymų negauna, teikdamas paraišką turi įrodyti, kad dėl pasiūlymo kreipėsi. Šiuo metu ūkinių gyvūnų draudimo paslaugą teikia penkios draudimo įmonės.

Kai ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė siekia 58 tūkst. Eur ir daugiau, organizuojamas draudimo paslaugų pirkimas, kaip numato Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės.

Svarbus tarpininkas – savivaldybė

Antrasis žingsnis – paraiškos teikimas. Paramos paraiškos pagal KPP priemonę pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti, kaip numato įgyvendinimo taisyklės, teikiamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai. Kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, svarbu, kad visa pagal draudimo sutartį mokėtina įmoka būtų sumokėta po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Pasibaigus draudimo sutarčiai ar ją nutraukus, savivaldybei pateikiami mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė taip pat gali priimti sprendimą dėl paramos gavėjo išlaidų kompensavimo taikydama avansinį mokėjimą. Duomenis apie lėšų poreikį įmonėms kompensuoti savivaldybės deklaruoja informacinėje sistemoje ŽŪMIS.

Ką atskleidė pirmųjų metų patirtis

Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams.

Pirmieji rizikos valdymo priemonės rezultatai buvo įvertinti baigiantis 2016 m. Draudimo įmokoms kompensuoti iš viso buvo gauta 430 paraiškų, iš jų dauguma –  (384) pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti. Gyvūnų draudimo įmokoms kompensuoti pirmaisiais KPP paramos priemonės veikimo metais susidomėjo aštuoniskart mažiau pareiškėjų.

Daugiausia tai buvo pieninių veislių galvijų ir kiaulių augintojai, tarp pareiškėjų draudimo įmokų kompensacijai buvo ir kitų gyvulių rūšių, naminių paukščių augintojų. Bendras apdraustų ūkinių gyvūnų skaičius sudarė daugiau nei 2,3 mln.

Pagrindinė sąlyga – drausti nuo kritinių ligų

Ūkininkams aktualios įvairios gyvūnų ligos ar sužeidimai, kiti draudiminiai įvykiai, tačiau draudimo įmokos kompensuojamos tik tuo atveju, jei gyvūnai yra apdrausti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkį pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir dėl kurių paprastai tektų išnaikinti visus rizikos grupės gyvūnus.

Šių kritinių ligų sąrašas ilgainiui plečiamas. Dabar jame – apie tris dešimtis pavojingų ligų.

Tai galvijų maras, avių ir ožkų maras, kiaulių vezikulinė liga, mėlynojo liežuvio liga, Tešeno liga, avių (ožkų) raupai, Rifto slėnio karštinė, gumbelinė, afrikinė arklių liga, vezikulinis stomatitas, Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, kontaginė galvijų pleuropneumonija, paukščių gripas, Niukaslo liga, snukio ir nagų liga, Aujeskio liga, juodligė, galvijų tuberkuliozė, galvijų bruceliozė, enzootinė galvijų leukozė, avių ir ožkų bruceliozė (B. melitensis), infekcinė galvijų pleuropneumonija, pasiutligė, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE), salmoneliozė (zoonozinė salmonelė), Q karštinė, kergimo liga, anemija, įnosės.

Ne visos šios ligos šiuo metu yra aktualios ar buvo registruotos Lietuvoje. Tačiau veterinarijos specialistai perspėja, kad nemalonios staigmenos yra tikėtinos nepaisant visų atsargumo priemonių. Kaip primena afrikinio kiaulių maro pavyzdys, užkratas gresia nuostoliais ne tik ūkininkui, bet ir gali uždaryti kelius į eksporto rinkas. Šiuo metu Lietuva gyvūninius produktus eksportuoja į 110 šalių.

Vyksta ligų stebėsena

Lietuvai pripažintas šalies, neužkrėstos leukoze, tuberkulioze, brucelioze, statusas. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) stebėsenos planus, kasmet dėl šių ligų ištiriama ne mažiau nei penktadalis galvijų bandų (apie 10 tūkst.).

Vis dėlto pavienių atvejų pasitaiko. VMVT duomenimis, praėjusiais metais nustatytas 21 galvijų leukozės židinys, šiais metais – 27.

Šiais metais Vilkaviškio r. Vištyčio bei Kybartų seniūnijose bei Šakių r. Slavikų sen. dėl leukozės tiriamos visos bandos. Vilkaviškio r. nustatyta 13 židinių – tiek pat, kaip ir pernai. Šakių r. užkratas rastas 4 bandose.

Pagėgių savivaldybėje nustatyti 4 ligos atvejai. Pavieniai leukozės židiniai taip pat patvirtinti Ignalinos, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės r.

Ramybė gali būti sąlyginė

Ekspertai sako, kad nesame apsaugoti ir dėl iki šiol Lietuvos ūkiuose neregistruotų ligų. Globaliame pasaulyje jos gali ateiti įvairiais keliais.

VMVT atidžiai stebi galimų grėsmių šaltinius. Mėlynojo liežuvio liga kai kuriose kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse fermeriams atneša milžiniškų nuostolių. Prancūzijoje šiemet nustatyta 617 židinių, teko sunaikinti 111 tūkst. galvijų. Mėlynojo liežuvio liga šiais metais taip pat užregistruota Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kipre, Šveicarijoje.

Paukščių gripas Lietuvoje kol kas aptiktas tik laukinėje faunoje (pernai pavasarį patvirtinti 5 židiniai, visais atvejais tai buvo gulbės; šiemet židinių nerasta), kai kitur ES virusas paukštynuose pridaro milžiniškų nuostolių. Šiais metais (negalutiniais duomenimis) naminių paukščių laikymo vietose ES užfiksuoti 22 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai (daugiausia Bulgarijoje – 16 židinių) ir 37 mažo patogeniškumo viruso protrūkiai (27 Prancūzijoje), iš viso sunaikinta per milijoną naminių paukščių.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kaip vertinate rinkimų rezultatus?