Padidėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

2019-01-22, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad š. m. 3 savaitę (sausio 14-20 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis palyginus su š. m. 2 savaite (sausio 7-13 d.) padidėjo nuo 82,5 atvejo / 10 000 gyv. iki 112,4 atvejo / 10 000 gyventojų. Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 62,8 proc. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 394 gripo atvejai (iš jų - 164 vaikai). Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos apskrities ligonines buvo hospitalizuota 11 ligonių (iš jų – 2 vaikai).

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ŪVKTI

 

Administracinė teritorija

3 savaitė (sausio 14-20 d.)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI)

atvejai / 10 000

gyventojų

Iš viso

Vaikai 0–17 metų

Iš viso

Vaikai 0–17 metų

Klaipėdos miestas

277

111

2169

1315

146,5

Klaipėdos rajonas

43

23

438

295

76,4

Šilutės rajonas

49

21

301

204

         78,3

Kretingos rajonas

14

7

478

313

126,6

Skuodo rajonas

9

2

84

58

50,3

Palangos miestas

2

0

73

42

47,0

Neringa

0

0

21

10

62,3

Klaipėdos apskritis

394

164

3564

2237

112,4

 

Daugiausia serga klaipėdiečiai ir kretingiškiai

Didžiausias sergamumas – Klaipėdos mieste (146,5 atvejo / 10 000 gyventojų, gripo atvejai sudarė 12,8 proc. nuo visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų) ir Kretingos rajone (126,6 atvejo / 10 000 gyventojų, gripo atvejai sudarė 2,9 proc. nuo visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų).

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Klaipėdos apskrityje š. m. 3 savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį, kuris pernai siekė 85,6 atvejo / 10 000 gyventojų.

Riziką susirgti mažina higiena

NVSC specialistai rekomenduoja visiems gyventojams reguliariai plauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių, pasitraukti nuo kosinčių ar čiaudinčių asmenų. Kosint ir čiaudint, rekomenduojama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai – alkūnės linkyje).

Taip pat svarbu dažnai vėdinti ir plauti patalpas bei pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą.

Pasirūpinkite savo sveikata

Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė yra skiepai. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo epidemijai. Visi gyventojai yra raginami pasiskiepyti nuo gripo.

Valstybės biudžeto lėšomis gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms:

  • nėščiosios,
  • 65 m. ir vyresni asmenys,
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose,
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais,
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Gyventojai, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Susirgus gripu ar ŪVKTI, kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl gydymo paskyrimo, nevykite į darbą, mokyklą, neveskite sergančių vaikų į darželius.

NVSC nuolat konsultuoja visuomenę

NVSC specialistai kiekvieną savaitę registruoja ir skelbia visų apskričių sergamumo gripu ir ŪVKTI savaitinius duomenis, nuolat konsultuoja visuomenę apie gripo ir ŪVKTI profilaktikos priemones.

Daugiau informacijos apie sergamumą gripu ir ŪVKTI galite rasti NVSC internetinėje svetainėje, adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/gripas-1.


Straipsnio komentarai

..2019-01-22
keistos naujienos tarsi daktarų grupuotė dėl niekad nesibaigiančio rudens turėtų įgaliojimus sekti ir skaičiuotų kažkokius viščiukus, vištas, gaidžius na ir aišku negalima pamiršti būtigaidžius, vištinius gaidžius, vištėdžius gaidžius, mėlynkraujus gaidžius ar mėlynbarzdžius gaidžius. Reik dar turėti omenyje smaluotų biudžeto cirko pavojus kur pavadinimas iš karto signalizuoja kad pateikta statistika yra ne apie lietuvos gyventojus, bet gyventojus iš kažkokios centruotais nacionalizmais pagrįstos visuomenės. Čia jau yra labai pavojingi CŽV gestapo šunkeliai. Nu patys suprantate kai jie patys muša patys rėkia su panašiomis statistikomis kad atseit lietuviai suvartoja 3 kartus daugiau alkoholio nei vidutiniškai europoje, nors jau alkholio kainomis pralenkėme net canadas, amerikas ir skandinavijas, o algomis dar nepasiekėme net transylvanijos ar moldavijos. Jugi toje statistikoje net nefigūruoja visokie pilstukai, naminė, pigus alkoholis iš tours of duty free shopping ar lenkijos, tt. Panašios buratinų nosys su savižudybių statistikomis. Link kur krypsta kalba? Tame ir esmė kad lietuvoje greičiausiai yra ne 3 milijonai gyventojų, bet koks 10 milijonų. Patys panagrinėkit nekilnojamo turto peripetijas. Kaimuose atseit vien SOS vaikų kaimų kibbutzai ir bendruomenės. Aišku kas liečia dokumentus su vaikais yra kaip su kamieninėmis ląstelėmis, kol jie nesulaukia kažkokios registrinės pilnametybės. Juos galima lankstyti kaip tuos plonus cirko balionus kad klounai lanksto. Atseit lietuvių tauta nyksta, išemigravo visi kažkur, liko vien visokie beraščiai einšteinai, pasiutligę susirgę vilkai kur slepia kruvinas šėriuotas rankas su daktarų chalatais, keliautojai į žvaigždes šokėjai, dainuotojai, inteligentai, tt. kurie jau matyt nepriskiriami prie lietuvių tautos, bet labiau prie kažkokių savų proletariatų, kurie visur gali susivienyti prie vietinių tarsi kažkokie savi mūsiškiai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?