Politinės reklamos į pašto dėžutes neturėtų gauti to nepageidaujantys asmenys

2019-02-02, tm.lrv.lt

Per kiekvienus rinkimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų paklausimų, kuomet jie, užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“, randa įvairių politinės reklamos lankstinukų.

„Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdamos į bendruosius reikalavimus dėl reklamos teikimo esant asmens nesutikimui bei įvertinusios gyventojų susirūpinimą dėl nepageidaujamos reklamos, rekomenduoja valstybės politikams, politinėms partijoms, politinės kampanijos dalyviams, teikiant politinę reklamą ir įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą, gerbti gyventojų išreikštą apsisprendimą,“ – teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. 

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato skirtingas taisykles komercinei reklamai ir politinei reklamai. Pagal Reklamos įstatymą asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu, kai asmuo yra išreiškęs nesutikimą gauti komercinę reklamą.

Vartotojas tikisi, kad tokios pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir dėl politinės reklamos taikymo. Vartotojas dažnai supranta, kad reklama ir yra reklama – nesvarbu, tai politinė reklama ar komercinė reklama. Toks vartotojo lūkestis turėtų būti gerbiamas,“ – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė ir apibendrina: „Vartotojas, savo pašto dėžutę pažymėjęs ženklu „Nenoriu gauti reklamos“, paprastai piktinasi, radęs pašto dėžutėje politinės reklamos lankstinukų.“

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. Taip pat tokio draudimo įstatyme nėra ir teikiamiems įprastinio pobūdžio informaciniams pranešimams apie valstybės politikų, politinių partijų veiklą. Reklamos įstatymas nereglamentuoja politinės reklamos. Tačiau vartotojai linkę sutapatinti politinę ir komercinę reklamas.

Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.


Straipsnio komentarai

..2019-02-02
aha visi garsai yra lygus gyvulių fermoje, bet kriuksėjimo ir žviegimo garsai yra lygesni nei kiti garsai, nes tie garsai sklinda iš vienaragių kanopuotų siaubūnų gerklės kuri yra arčiau negu tramdomieji marškiniai ant savų mūsiškių kūno. Bet matot pats straipsnis irgi yra gudri politinė reklama, kur abstrakčiais pavyzdžiais pasinaudojama kad reklamuoti kelias cžv gestapininkėlių fiktyvias tapatybes ir pavardes elgetaujant joms kažkokius tai visuomeninius informacinės visuomenės pasitikėjimo auros taškus. Ta prasme tai nėra aktualijos tai yra pavyzdys kaip naudojamos tos galingos "lawfare" plunksnos kurios galingesnės nei kardai čia naudojasi "gerąją patirtimi" jau patiestais bėgiais kuriais jie jau pravažiavę kitose brexit kolonijose.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?